Apgirsdavo, nors nebūdavo gėrusi nė lašo – išsiaiškino paslaptingą organizmo ypatybę

Galiausiai gydytojai jai diagnozavo retą ligą, vadinamą autoalkholio sindromu (angl. auto-brewery syndrome). Tačiau prieš tai 50-metė per dvejus metus septynis kartus kreipėsi į skubios pagalbos skyrius. Kiekvieną kartą jos simptomai buvo panašūs – ji atrodė girta. Ypač nerimą kėlė jos mieguistumas – nes ji staiga užmigdavo ruošdamasi į darbą ar gamindama maistą. Dėl šio mieguistumo ji ištisas savaites negalėdavo dirbti, o taip neturėjo apetito.

Kiekvieno apsilankymo greitosios pagalbos tarnyboje metu – išskyrus paskutinį – gydytojai jai diagnozuodavo apsinuodijimą alkoholiu. Tačiau „pastaraisiais metais dėl savo religinių įsitikinimų ji visiškai nustojo gerti“, – naujoje jos atvejo ataskaitoje rašo ataskaitoje, kuri paskelbta žurnale „Canadian Medical Association Journal“. Moters šeima patvirtino, kad ji negėrė.

Galiausiai gydytojai nustatė, kad pacientės ligos istorijoje yra užuominų, kas sukelia šiuos girtumo priepuolius.

Prieš šiuos girtumo priepuolius moteris penkerius metus sirgo pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis, kurios kartojasi ir kurių labai sunku išvengti. Joms gydyti jai buvo skiriami dažni antibiotikų kursai, vienas po kito. Moters gydytojai įtarė, kad šios didelės antibiotikų dozės ne tik gydo šlapimo takų infekcijas, bet ir naikina naudingas žarnyno bakterijas. Tai greičiausiai atvėrė kelią įvairiems žarnyne esantiems grybeliams įsitvirtinti. Kai kurie iš šių grybelių gali fermentuoti angliavandenius, iš esmės gamindami nuosavą alkoholį.

Autoalkoholio sindromas atsiranda, kai tokių grybelių, įskaitant Saccharomyces cerevisiae (alaus mieles) ir Candida albicans, koncentracija yra pakankamai didelė ir jie gauna pakankamai angliavandenių, kad apsvaigintų asmenį. Kai kurios bakterijos taip pat siejamos su šiuo sindromu. Manoma, kad į šį sutrikimą labiau linkę žmonės, kurių kraujyje yra didelis cukraus kiekis ir kurie prastai skaido alkoholį – o šios savybės iš dalies priklauso nuo genetikos.

Nustatyti autoalkoholio sindromo diagnozę gali būti sunku – nes tai labai retas sindromas. Nuo jo atradimo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje užregistruota mažiau nei 100 atvejų.

Moters atveju prieš diagnozuojant šią ligą greitosios medicinos pagalbos skyriuje psichiatrai kelis kartus vertino jos būklę – dėl alkoholio vartojimo sutrikimo požymių. Tačiau nė vienas iš šių vertinimų nenurodė priklausomybės požymių. Septintojo apsilankymo greitosios pagalbos tarnyboje metu gydytojas užsiminė, kad gali būti autoalkoholio sindromas, ir pradėjo jai skirti vaistų nuo grybelio kursą. Nukreipus į gastroenterologijos kliniką, jai taip pat buvo paskirta mažai angliavandenių turinti dieta, kad grybeliai negautų cukraus fermentacijai.

Po kelių mėnesių simptomams išnykus, pacientė padidino angliavandenių suvartojimą – ir girtumo simptomai sugrįžo. Vėl pradėti vartoti priešgrybeliniai vaistai ir mažai angliavandenių turinti dieta pašalino simptomus.

Pacientei taip pat buvo paskirti probiotikai – kad padėtų atkurti naudingas žarnyno bakterijas – o pirminės sveikatos priežiūros gydytojas patarė pacientei skirti siauro spektro antibiotikų nuo šlapimo takų infekcijų. Plataus veikimo spektro antibiotikai vienu metu sunaikina daugybę bakterijų, todėl gali turėti didžiulį poveikį žarnyno mikrobiomui. Tuo tarpu siauro spektro antibiotikai yra daug tikslingesni ir gali būti nutaikyti į infekciją galinčias sukelti bakterijas.

Moteriai kelis mėnesius nepatyrus jokių ligos atkryčių, gydytojai ištyrė, ar valgant angliavandenius nepadidės alkoholio kiekis jos kraujyje. Nustatę, kad ne, jie patarė pacientei pamažu didinti angliavandenių kiekį, stebint klinikinei komandai.

„Autoalkoholio sindromas sukelia didelių socialinių, teisinių ir medicininių pasekmių pacientams ir jų artimiesiems, – rašoma atvejo ataskaitoje. – Mūsų pacientė kelis kartus lankėsi LOR, buvo vertinama vidaus ligų gydytojų ir psichiatrų, jai buvo išduotas sertifikatas pagal Psichikos sveikatos įstatymą – kol jai galiausiai buvo diagnozuotas autoalkoholio sindromas, o tai tik patvirtina, kad šio sindromo žinojimas yra labai svarbus klinikinei diagnostikai ir valdymui.“

Parengta pagal „Live Science“.