Sužibo viltis pažaboti ypač mirtiną vėžį: aiškėja, kodėl organizmas tampa bejėgis prieš ligą

Jungtinės Karalystės ir JAV tyrėjų komanda nustatė, kad kasos vėžys geba „išjungti“ svarbaus organizmo geno molekules, o tai leidžia ligai sparčiai augti ir plisti.

Kasos vėžys yra dvyliktas pagal dažnumą pasaulyje, kasmet diagnozuojamas daugiau nei pusei milijono žmonių. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, Lietuvoje kasos vėžiu kasmet suserga apie 450–500 gyventojų.

Deja, kasos vėžys ypač agresyvus, todėl pacientai nepasižymi gerais išgyvenamumo rodikliais.

Mirtina kasos vėžio prigimtis jau daugelį metų glumina ekspertus, tačiau naujasis atradimas suteikia vilties gydymo paieškose.

„Tikimės, kad šis atradimas, suteikęs naujų žinių apie vėžio elgesį, ateityje padės nutiesti kelią inovatyviems gydymo būdams“, – sakė dr. Maria Hatziapostolou iš Notingemo Trento universiteto Johno van Geesto vėžio tyrimų centro.

„Kasos vėžio išgyvenamumas yra mažiausias iš visų 20 dažniausiai pasitaikančių onkologijų. Todėl ypatingai svarbu geriau suprasti šią ligą, kaip ji plinta ir kodėl yra tokia agresyvi“, – pridūrė ji.

Kasos vėžys dažnai nustatomas jau pažengęs, kai gydymo galimybės būna ribotos. Daugiau nei pusė pacientų miršta per 3 mėnesius nuo kasos vėžio diagnozės.

Kasos vėžys yra pražudęs ir ne vieną žinomą žmogų. Iš „Hario Poterio“ filmų visiems puikiui pažįstamas aktorius Alanas Rickmanas, kino žvaigždė Patrickas Swayze’as bei verslo magnatas Steve'as Jobsas – kasos vėžio aukos.

Kaip veikia kasos vėžys?

Žurnale „Gastro Hep Advances“ paskelbto tyrimo autoriai analizavo sveikų ir kasos vėžio paveiktų audinių mėginius. Jie nustatė, kad kasos vėžys sukelia DNR metilinimo procesą, dėl kurio išsijungia HNF4A geno molekulės, todėl piktybiniai navikai auga itin greitai.

HNF4A genas yra labai svarbus sveikatai, padeda tinkamai funkcionuoti daugeliui kūno organų. Tačiau mokslininkai nustatė, kad kasos vėžys gali eliminuoti šio geno naudą.

„HNF4A geno netektis skatina kasos vėžio vystymąsi ir agresyvumą, o dabar žinome, kad tai susiję su prastu pacientų išgyvenamumu“, – sakė M.Hatziapostolou.

Projekte dalyvavo Notingemo universiteto, Stanfordo universiteto ir Kalifornijos universiteto bei Cedars-Sinai medicinos centro Los Andžele tyrėjai.

„Reikalingi geresni ir veiksmingesni kasos vėžio gydymo būdai. Dauguma ligos atvejų nustatoma vėlyvoje stadijoje, o 80 proc. – tik tada, kai liga išplinta ir jos nebegalima operuoti“, – sakė tyrimą finansavusios organizacijos „Pancreatic Cancer UK“ tyrimų vadovas Chrisas Macdonaldas.

Kol mokslas bando padaryti proveržį kasos vėžio gydyme, visuomenei naudinga žinoti į kokius ligos simptomus svarbu atkreipti dėmesį ir kokių rizikos veiksnių derėtų vengti.

„Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko mokslinį tyrimą nagrinėdami pacientų, sergančių piktybiniais navikais, dažniausius nusiskundimus. Jie išskyrė 3 dažniausiai pasitaikančius: sumažėjęs apetitas, nevirškinimo jausmas, pakitęs tuštinimasis“, – lrytas.lt apie kasos vėžį anksčiau yra sakęs NVI abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Rimantas Baušys.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.