Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kiek laiko virškinamas maistas? Atsakymas sudėtingesnis, nei galima pagalvoti

2024-08-25 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (440)
    Share

Kai ragaujate mėgstamą maistą – galbūt garuojantį dubenį kreminės sriubos ar skaniai atrodantį mėsainį – tikriausiai negalvojate apie kiekvieno kąsnio kelionę per virškinimo sistemą. Tačiau kiek tiksliai laiko užtrunka suvirškinti maistą?


©Pexels (Free Pixabay license) | pixabay.com

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atsakymas į šį klausimą yra sudėtingesnis, nei galima pagalvoti. Skirtingų rūšių maistą organizmas skaido ir pasisavina skirtingu greičiu, todėl kai kurios patiekalo dalys gali patekti į storąją žarną, kai kitos dalys vis dar yra skrandyje. Kolorado valstijos universiteto (JAV) duomenimis, taip pat įprasta, kad sveiki žmonės maistą virškina šiek tiek skirtingu greičiu.

Mokslininkai atliko tyrimus, kuriuose, naudodami nuryjamas kapsules, kurias galima sekti jų kelionės metu, vertino „žarnyno tranzito laiką“ – t. y. per kiek laiko medžiaga pereina visą virškinamąjį traktą. Šie tyrimai rodo, kad maistas iš skrandžio iškeliauja per 0,4–15,3 valandos, o per visą plonąją žarną – per 3,3–7 valandas. Tada likusios nesuvirškinamos maisto dalys patenka į storąją žarną, kur gali išbūti maždaug nuo 15,9 iki 28,9 valandos, teigiama 2023 m. žurnale „Journal of Clinical Medicine“ paskelbtoje apžvalgoje.

Maisto produktai, kuriuose gausu maistinių skaidulų, baltymų, sudėtinių angliavandenių ir riebalų, paprastai virškinami ilgiau nei maisto produktai, kuriuose šių maistinių medžiagų yra mažai, teigia Teksase dirbanti gastroenterologė ir Amerikos gastroenterologų asociacijos atstovė daktarė Nina Nandy.

„Pluoštinės medžiagos suteikia maistui daugiau masės, o tai lėtina maisto judėjimą virškinamuoju traktu, – sako ji. – Smarkiai perdirbtas maistas virškinamas greičiau, nes jame trūksta šios maistinės medžiagos.“

Tuo tarpu skrandis ir plonoji žarna, nors ir gali gana greitai apdoroti mažiau maistinių medžiagų turintį maistą, užtrunka ilgiau, kol daug baltymų ir riebalų turintį maistą suskaido į maistines medžiagas, kurias gali panaudoti organizmas.

Taip pat sudėtingieji angliavandeniai – pavyzdžiui, esantys neskaldytuose grūduose, ankštinėse ir krakmolingose daržovėse – virškinami ilgiau nei paprastieji cukrūs. Taip yra todėl, kad sudėtingieji angliavandeniai yra sudaryti iš ilgų, sudėtingų grandinių, sudarytų iš trijų ar daugiau rūšių cukraus molekulių – o paprasti cukrūs turi tik vieną ar du cukrus.

 

„Prieš įsisavindamas sudėtinguosius angliavandenius, organizmas turi juos suskaidyti į paprastuosius cukrus“, – sakė N. Nandy. Skaidulos yra sudėtiniai angliavandeniai, kurie iš viso neskaidomi.

Gyvenimo būdo veiksniai taip pat turi įtakos žarnyno tranzito laikui. Kruopštus kramtymas ir hidratacija gali padėti pagreitinti virškinimo procesą, nes padidėja maisto paviršiaus plotas, kuriame gali veikti virškinimo fermentai – ir maisto dalelės suminkštėja. Be to, „fiziniai pratimai padeda padidinti žarnyno motoriką ir skatina peristaltiką, t. y. ritmišką virškinimo raumenų susitraukimą“, – sako N Nandy. Ir priešingai – neveiklumo laikotarpiu peristaltika gali sulėtėti.

Žmogaus amžius ir streso lygis taip pat gali turėti įtakos virškinimui. Su amžiumi suaugusieji linkę gaminti mažiau skrandžio rūgšties ir virškinimo fermentų, o jų žarnynas tampa mažiau judrus.

 

„Stresas ir nerimas taip pat gali pailginti žarnyno tranzito laiką, nes keičiasi žarnyno motorika ir mažėja virškinamojo trakto kraujotaka“, – aiškina medikė. „Nervingas skrandis“ rodo, kad suaktyvėja „kovos arba pabėgimo“ sistema, kuri paprastai slopina virškinimą skrandyje ir plonojoje žarnoje, o stimuliuoja storąją žarną.

Ir galiausiai – tam tikros sveikatos būklės bei vaistai gali pagreitinti arba sulėtinti virškinimą. Pavyzdžiui, cukrinis diabetas yra dažniausia gastroparezės arba „uždelsto skrandžio ištuštinimo“ priežastis, dėl kurios maistas ilgai užsilaiko skrandyje.

Kai kurie vaistai, įskaitant opiatus ir anticholinerginius vaistus, kurie slopina nervinius signalus, atsakingus už nevalingus raumenų judesius, gali sulėtinti žarnyno tranzitą ir sukelti vidurių užkietėjimą, sako N. Nandy.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
225(0)
148(4)
146(0)
110(0)
99(1)
67(4)
39(0)
27(0)
17(0)
15(0)
Savaitės
378(0)
277(2)
258(0)
209(0)
205(0)
Mėnesio
445(6)
407(1)
380(0)
378(0)
377(1)