„Nuo medžiagų apykaitos sutrikimų iki vėžio.“ Vaikystėje patirtos psichologinės traumos turi neigiamų pasekmių suaugus

Naujas tyrimas parodė, kad tokia neigiama patirtis gali padidinti 20 skirtingų ligų riziką, o svarbų vaidmenį čia atlieka žmogaus lytis.

Ankstesnių 150 mokslinių darbų metaanalizės rezultatai atskleidė ryšį tarp vaikystės psichologinių traumų ir padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos suaugus.

Kito tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad vyrams streso poveikis dėl vaikystės traumų gali būti perduodamas palikuonims.

Be to, Švedijos medikai pastebėjo, kad žmonės, patyrę neigiamą vaikystės patirtį, dažniau susiduria su tokiomis problemomis kaip žemas išsilavinimo ir pajamų lygis, blogi santykiai poroje, antsvoris, rūkymas, prasta sveikata, aukštas streso lygis, nerimas ir dažnos depresijos.

Kaip vaikystės traumos paveikia suaugusiųjų sveikatą: nauji tyrimų rezultatai

Naujoje mokslinėje studijoje, kurios straipsnį neseniai paskelbė žurnalas „Brain, Behavior, and Immunity“, Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) sveikatos priežiūros specialistai ištyrė dar platesnį vaikystės nepalankių įvykių poveikį.

Jie nagrinėjo, kaip vaikystėje patirti sunkumai veikia ligų biomarkerius ir patologines būkles suaugus, taip pat analizavo, kaip šių įvykių poveikis sveikatai skiriasi priklausomai nuo lyties ir streso tipo.

Tyrėjai naudojo didelį duomenų rinkinį, surinktą ilgalaikio tyrimų projekto MIDUS („Midlife in the United States“) metu, kuris buvo skirtas biomedicininiams, psichologiniams ir socialiniams suaugusių amerikiečių sveikatos ir gerovės veiksniams tirti.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 2100 vyrų ir moterų, kurie pateikė informaciją apie vaikystėje patirtus sunkumus, įskaitant finansines problemas, fizinę, emocinę ar seksualinę prievartą, nepriežiūrą ir nepakankamą rūpinimąsi, gyvenamosios vietos keitimą bei gyvenimą atskirai nuo biologinių tėvų.

Be to, dalyviai pateikė biologinius mėginius, kurie buvo analizuojami pagal 25 ligų žymenis, ir nurodė diagnozuotas 20 pagrindinių patologijų.

Taikydami latentinių klasių analizę, mokslininkai nustatė suaugusiųjų grupes, kurios vaikystėje įvairiai patyrė streso veiksnius.

Vėliau tyrėjai ištyrė, kaip šios grupės ir stresą sukėlę įvykiai buvo susiję su uždegimo, medžiagų apykaitos ir streso biomarkeriais bei pagrindinėmis žmonių ligomis.

Paaiškėjo, kad žmonės, kurie vaikystėje rečiau patyrė stresą keliančius įvykius, turėjo mažiausiai rimtų sveikatos problemų.

Problemos tikimybė augo didėjant trauminių epizodų skaičiui.

Vaikystėje patirtas stresas ir jo įtaka ligų rizikai: ką rodo moksliniai tyrimai?

Sunkiausia su medžiagų apykaitos sveikata ir uždegimo žymenimis buvo tiems žmonėms, kurie vaikystėje patyrė didžiausius sunkumus.

Tai buvo būdinga tiek vyrams, tiek moterims, tačiau tyrėjai pastebėjo kai kuriuos lyčių skirtumus: dažnos psichologinės traumos ankstyvame amžiuje labiau pakenkė moterų medžiagų apykaitos sveikatai nei vyrų.

Taip pat moterys labiau kentėjo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, artrito, psichikos ar elgesio sutrikimų.

Visgi, vyrams, patyrusiems sunkią vaikystę, buvo šiek tiek didesnė skydliaukės disfunkcijos rizika.

Tyrėjai pademonstravo, kaip stipriai vaikystės stresas paveikia suaugusiųjų sveikatą.

Darbo autoriai ragina atlikti streso patikrinimus visose vaikų ir suaugusiųjų klinikose bei atsižvelgti į psichologinius traumuojančius įvykius ir paciento lytį, sudarant jų rizikos profilius.