„Šiems žmonėms nustatomas padidėjęs „natūralių žudikų“ kiekis.“ Kodėl ne visiems padeda vakcina

Tarptautinė tyrėjų komanda nustatė pagrindines molekules, kurios lemia, kodėl vyresnio amžiaus žmonėms dažnai nepadeda vakcina nuo gripo.

Vyresniame amžiuje imuninė sistema ne visada gali tinkamai reaguoti į vakciną, pavyzdžiui, nuo gripo.

Medikai jau seniai sukūrė aukštos dozės vakciną, tačiau tiksli problema, kodėl organizmo imuninė reakcija būna nepakankama, nebuvo iki galo suprasta.

Vakcina nuo gripo: ką tiria mokslo bendruomenė?

Vakcinacijos nuo įvairių ligų poveikis yra nuodugniai tiriamas šiuolaikinėje mokslo bendruomenėje. Naujausi tyrimai atskleidė, kad stabligės vakcina gali apsaugoti nuo Parkinsono ligos, o taip pat išnagrinėjo žmogaus organizmo reakciją į 217-ąją vakcinaciją nuo koronaviruso.

Vokietijos ir Portugalijos universitetų mokslininkai išsiaiškino, kurios molekulės turi įtakos vyresnio amžiaus žmonių jautrumui vakcinai nuo gripo.

Eksperimente dalyvavo 234 žmonės, kurių amžius buvo nuo 65 metų, ir kurie buvo paskiepyti nuo gripo. Jiems buvo paimti kraujo mėginiai penkis kartus – tiek prieš vakcinaciją, tiek po jos.

Gauti mėginiai buvo analizuojami taikant molekulinės biologijos metodus, taip pat statistinius ir skaičiavimo modelius.

„Mes sugebėjome identifikuoti keletą svarbių molekulių, kurios koreliuoja su geru pacientų imuniniu atsaku po vakcinacijos. Tačiau tiems, kurių organizmas į vakciną nereagavo, šių charakteringų molekulių buvo arba labai mažai, arba visai nebuvo“, – pranešė straipsnio autoriai.

Žmonėms, kuriems vakcina pasirodė neveiksminga, buvo nustatytas padidėjęs tam tikro tipo imuninių ląstelių kiekis – vadinamųjų „natūralių žudikų“.

Be to, prieš vakcinaciją buvo užfiksuotas padidėjęs interleukino-15 lygis – medžiagos, kuri daro įtaką šių ląstelių funkcijai. Šis rodiklis gali rodyti lėtinių uždegiminių procesų vystymąsi vyresnio amžiaus žmonėms ir leidžia prognozuoti silpną imuninių atsakų į gripo vakciną tikimybę.

„Interleukinas-15, matyt, yra atsakingas už nepakankamą imuninio atsako trūkumą ir, atitinkamai, gali būti geras prognozinis biomarkeris. Taip pat būtų įmanoma sumažinti padidėjusį interleukino-15 lygį prieš vakcinaciją, naudojant aktyvias medžiagas, kad būtų pagerintas imuninis atsakas. Tačiau toks požiūris dar tik turėtų būti sukurtas“, – paaiškino tyrimo autoriai.

Mokslininkai taip pat nustatė dar vieną dėsningumą. Žmonėms, kurių organizmas nereagavo į vakciną, kraujyje buvo žymiai mažiau ilgos grandinės riebalų rūgščių nei tiems, kuriems buvo sukurtas pakankamas imuninis atsakas.

„Vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga gretutinėmis ligomis, susijusiomis su lėtiniais uždegiminiais procesais. Kai kurios ilgos grandinės riebalų rūgštys turi priešuždegiminį poveikį ir prisideda prie gero imuninio atsako vystymosi apskritai“, – apibendrino tyrėjai.

Tyrimo rezultatus paskelbė mokslinis žurnalas „Science Advances“.