Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo, kad pasaulyje greitai gali prasidėti nauja globali epidemija. Rimtos susirūpinimo priežastys tapo Marburgo karštligė – virusas, artimas Ebolos virusui. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šios ligos protrūkis jau užfiksuotas Ruandoje, o tyrėjai baiminasi, kad jis gali išplisti visame pasaulyje. Mirtingumas nuo Marburgo viruso gali siekti 88 %, ir, kas baisiausia, mokslininkai kol kas labai mažai apie jį žino. Kas yra Marburgo virusas?Marburgo karštligė yra reta, bet nepaprastai pavojinga liga, kuri pažeidžia žmogaus vidaus organus. Ji plinta labai greitai ir turi aukštą mirtingumo lygį. Klinikinė eiga panaši į Ebolos karštligę ir sukelia sunkias simptomus, įskaitant kepenų, skrandžio, žarnyno ir net nervų sistemos pažeidimus. Pirmasis ligos protrūkis buvo užfiksuotas 1967 m. Vokietijos Marburgo mieste, todėl ji ir gavo tokį pavadinimą. Užsikrėtimas įvyko laboratorijoje, kur mokslininkai dirbo su žaliąsiais beždžionėmis (Chlorocebus sabaeus), atvežtomis iš Ugandos. Tačiau šios beždžionės nėra viruso nešėjai – tikrais viruso nešėjais laikomos šikšnosparniai, priklausantys Rousettus aegypti rūšiai. Marburgo virusas RuandojeNeseniai Ruandoje buvo užfiksuotas mirtinai pavojingos ligos protrūkis, kuris jau pareikalavo kelių gyvybių. Pasak PSO, mirė šeši žmonės, nors kai kurie šaltiniai praneša apie aštuonias aukas. Tarp užsikrėtusiųjų buvo ir gydytojų – daugiau nei 70 % jų dirbo dviejose Kigalio, Ruandos sostinės, ligoninėse. Iš viso užregistruoti 26 ligos atvejai. Medicinos darbuotojai visomis jėgomis stengiasi surasti apie 300 žmonių, kurie galėjo kontaktuoti su užsikrėtusiais. Nors PSO vertina riziką, kad virusas išplis už regiono ribų, kaip mažą, jie nerimauja, kad vienas iš galimų ligos nešėjų jau paliko šalį. Kaip perduodamas Marburgo virusas?Marburgo karštligė paprastai perduodama žmonėms per kontaktą su šikšnosparniais, kurie gyvena urvuose arba kasyklose. Kaip minėta anksčiau, šie gyvūnai yra natūralūs viruso nešėjai, o ilgalaikis buvimas šalia jų kolonijų gali sukelti užsikrėtimą. Virusas plinta tarp žmonių per kontaktą su užkrėsta krauju, išskyromis ar kitomis sergančio asmens biologinėmis skysčiais. Ypač didelė užsikrėtimo rizika yra gydytojams, kurie nesilaiko griežtų atsargumo priemonių, rūpindamiesi pacientais. Liga taip pat gali būti perduodama per daiktus, tokius kaip patalynė ar drabužiai, jei su jais kontaktavo užkrėsti žmonės. Marburgo karštligės simptomai pasireiškia staiga. Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo dviejų iki dvidešimt vienos dienos, tačiau kai liga prasideda, ji vystosi greitai. Pirmieji požymiai yra staigus temperatūros pakilimas, stiprus galvos skausmas ir ekstremalus silpnumas. Dažnai pacientai skundžiasi raumenų skausmais. Jau trečią dieną gali pasireikšti pykinimas, vėmimas ir ūminis viduriavimas, kuris gali trukti iki savaitės. Šiame etape sergantys žmonės atrodo išsekę ir apatiški, su giliai įdubusiais akimis. Po penkių-septynerių dienų daugelio pacientų būklė pablogėja: prasideda stiprūs vidiniai ir išoriniai kraujavimai. Kraujas gali pasirodyti vėmime, išmatose, taip pat iš nosies ir dantenų. Ypač pavojingi yra kraujavimai venų punkcijos vietose, kurių sustabdyti sunku. Taip pat gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimo simptomai – sąmonės sutrikimas, dirglumas ir net agresija. Sunkiais atvejais liga sukelia šoką ir mirtį per aštuonias-devynias dienas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Marburgo viruso vakcinaŠiuo metu nėra vakcinos ar specifinio gydymo Marburgo virusui. Vienintelis dalykas, ką gali pasiūlyti gydytojai, yra palaikomoji terapija, kuri apima organizmo hidrataciją ir simptomų gydymą. Tai padeda padidinti išgyvenimo galimybes, tačiau nepašalina pačio viruso. Tačiau kai kuriose ligoninėse gali būti taikomi eksperimentiniai gydymo metodai. Pavyzdžiui, gydytojai gali naudoti antivirusinius vaistus, kurie anksčiau buvo taikyti gydant Ebolos virusą. Taip pat yra vakcinų, sukurtų apsaugoti nuo Ebolos, kurios galbūt gali suteikti imunitetą ir prieš Marburgo virusą, tačiau jų veiksmingumas prieš šią ligą kol kas neįrodytas. |