Ar greitai senstate? Kaltas maistas, kurį valgote

Kaip rodo žurnale „The BMJ“ paskelbti tyrimo rezultatai, JAV beveik 60 proc. suvartojamų maisto produktų sudaro itin apdorotas maistas. Tai – supakuoti užkandžiai, gazuoti gėrimai, greitai paruošiami makaronai, pusgaminiai ir dauguma produktų, kurių sudėtyje yra ilgas ingredientų, konservantų, emulsiklių, saldiklių ir dirbtinių kvapiųjų medžiagų sąrašas.

Daugelyje tyrimų nustatyta, kad itin apdorotas maistas susijęs su padidėjusia įvairių ligų, įskaitant širdies ligas, diabetą, žarnyno vėžį ir nutukimą, rizika. Dabar tyrimas rodo, kad dėl jų galime ir greičiau pasenti.

Kai galvojame apie senėjimą, dauguma mūsų galvoja apie tai, kiek metų jau pragyvenome. Tai vadinama chronologiniu amžiumi. Tačiau turime ir antrąjį amžių – biologinį amžių. Jis apibūdina laipsnišką mūsų kūno ląstelių ir audinių funkcionalumo mažėjimą. Skirtingai nei chronologinį amžių, biologinį amžių galima pagreitinti, sulėtinti ir net sumažinti.

Siekdami ištirti, kokią įtaką šiam biologiniam amžiui gali turėti tai, ką valgome, mokslininkai iš Mokslinių tyrimų, hospitalizacijos ir sveikatos priežiūros instituto (IRCCS) Italijoje, bendradarbiaudami su Laisvuoju Viduržemio jūros universitetu (LUM) , išanalizavo daugiau kaip 22 000 dalyvių duomenis.

Duomenys apėmė išsamius klausimynus apie maistą, taip pat daugiau kaip 30 skirtingų kraujyje esančių molekulių (kurios, kaip žinoma, atspindi mūsų biologinį amžių) analizę. Jie nustatė, kad žmonių, kurie valgė daugiau itin apdoroto maisto, biologinis amžius paprastai buvo didesnis nei jų chronologinis amžius. Kitaip tariant, itin apdoroto maisto vartojimas buvo susijęs su dideliu biologinio senėjimo pagreitėjimu.

„Mūsų duomenys rodo, kad didelis itin apdorotų maisto produktų vartojimas ne tik daro neigiamą poveikį sveikatai apskritai, bet ir gali pagreitinti patį senėjimą“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė, Mokslinių tyrimų, hospitalizacijos ir sveikatos priežiūros instituto mokslininkė Simona Esposito.

„Be to, kad šie maisto produktai yra maistiniu požiūriu netinkami, juose gausu cukraus, druskos ir sočiųjų arba transriebalų, jie intensyviai perdirbami pramoniniu būdu, dėl to iš tikrųjų pakinta jų struktūra, todėl prarandamos maistinės medžiagos ir skaidulinės medžiagos, – pareiškime teigė bendraautorė, instituto mitybos epidemiologė Marialaura Bonaccio. – Tai gali turėti svarbių pasekmių daugeliui fiziologinių funkcijų, įskaitant gliukozės apykaitą ir žarnyno mikrobiotos sudėtį bei funkcionalumą. Be to, šie produktai dažnai būna supakuoti į plastikines pakuotes, todėl tampa organizmui toksiškų medžiagų pernešėjais.“

Čia svarbu pažymėti, kad itin apdorotiems maisto produktams priskiriami ne tik ryškiaspalviai gazuoti gėrimai ir ilgai galiojanti delikatesinė mėsa, kurią esame linkę sieti su šiuo terminu. Tyrėjai teigė, kad iš pažiūros „nekenksmingi“ produktai, tokie kaip supakuota duona, vaisinis jogurtas ir daugelis saldintų pusryčių dribsnių, taip pat buvo susiję su šiuo biologinio senėjimo paspartėjimu.

„Šis tyrimas skatina mus dar kartą iš naujo įvertinti dabartines mitybos rekomendacijas“, – teigia viena iš tyrimo autorių, IRCCS Neuromed Epidemiologijos ir prevencijos tyrimų padalinio direktorė ir LUM Higienos fakulteto profesorė Licia Iacoviello.

Parengta pagal „Newsweek“.