Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kada ir kur iš tikrųjų prasidėjo COVID-19 pandemija?

2024-12-09 (0) Rekomenduoja   (-3) Perskaitymai (440)
    Share

Prieš penkerius metus COVID-19 pandemija jau buvo įsibėgėjusi – bet mes to dar nežinojome. Taigi, kas tiksliai nutiko? Daugelis mokslininkų įsitikinę, kad ji prasidėjo nuo užsikrėtusių gyvūnų Uhano turguje Kinijoje 2019 m. pabaigoje – tačiau vis dar kyla diskusijų.


©educadormarcossv (Free Pixabay license) | pixabay.com

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Aišku, kad SARS-CoV-2 išsivystė iš šikšnosparnių viruso, nes šikšnosparniuose rasta daug giminingų virusų. Vienas iš artimiausių yra atmaina, vadinama BANAL-20–236, išskirta iš Malajų pasagnosių šikšnosparnių (Rhinolophus malayanus).

Tiksliai nežinome, kaip virusas iš šikšnosparnių pateko pas žmones. Pirmieji COVID-19 atvejai žmonėse, patvirtinti genetinės sekos nustatymo metodu, užregistruoti 2019 m. gruodį.

Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad SARS-CoV-2 užsikrėtė žmonės dar iki gruodžio, tačiau jie remiasi netiesioginiais metodais – pavyzdžiui, antikūnų paieška saugomame kraujyje, todėl jie nėra įtikinami, sako Sergey Pondas iš Templio universiteto JAV.

Pirmieji patvirtinti atvejai buvo susitelkę aplink Uhano turgų, kuriame buvo pardavinėjami gyvi gyvūnai. Mėginiai, paimti 2020 m. sausį valant turgaus paviršius, parodė, kad virusas buvo čia.

Dauguma teigiamų mėginių buvo iš tos turgaus dalies, kurioje buvo laikomi žinduoliai. Jie taip pat patvirtina, kad tokie gyvūnai, kaip meškėnai, galėjo būti užsikrėtę COVID-19. Be to, nuo pat pradžių egzistavo du COVID-19 variantai, kurie skyrėsi mutacijomis. Abu jie buvo rasti turguje.

Tai rodo, kad šikšnosparnių virusas galimai prieš kelis dešimtmečius persimetė į tokius gyvūnus kaip meškėnai, o užsikrėtę gyvūnai galiausiai atsidūrė turguje, kur perdavė virusą žmonėms. Tačiau ne visi mokslininkai tuo įsitikinę. „Didžiausia problema yra ta, kad neturime įrodymų apie užsikrėtusius gyvūnus“, – sako S. Pondas.

Kita galimybė yra ta, kad virusas kažkokiu būdu pateko iš Uhano virusologijos instituto arba Uhano ligų kontrolės ir prevencijos centro – tai vadinamoji „laboratorinio nutekėjimo“ hipotezė.

„Iš visų Kinijos miestų, kuriuose vyksta gyvų gyvūnų turgūs, COVID-19 virusas atsirado būtent tame, kuriame yra dvi laboratorijos, tiriančios koronavirusus. Tai nepaprastas sutapimas, – sako Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) atstovas Markas Woolhouse'as. – Bet aš nesakau, kad tai nėra sutapimas.“

 

Iš tiesų nėra jokių įrodymų, kad SARS-CoV-2 ar koks nors jo pirmtakas kada nors buvo abiejose įstaigose. Nepaisant to, M. Woolhouse'as mano, kad šis versija lieka atvira.

Kiti mano, kad esama pakankamai įrodymų, rodančių, jog gyvūnai buvo turguje, kad būtų galima teigti, jog byla yra išspręsta. „Yra daug dalykų, kurių negalima 100 proc. atmesti, – sako Oksfordo universiteto mokslininkas Aris Katzourakis. – Pavyzdžiui, negalime 100 proc. atmesti, kad jį į Žemę atgabeno ateiviai – na bet taip nebuvo.“

Kas nutiko po to, kai COVID-19 pradėjo plisti tarp žmonių – daug aiškiau. 2019 m. gruodžio 28 d. virusologas Pekine pateikė genetinę SARS-CoV-2 seką į tarptautinę duomenų bazę – tačiau niekas nesuprato, kas tai yra, ir dėl techninių pateikimo problemų ji buvo ištrinta.

 

Po trijų dienų Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) buvo pranešta apie neaiškios priežasties plaučių uždegimo atvejų grupę Uhane.

Netrukus paaiškėjo, kad šiuos atvejus sukėlė naujas koronavirusas – ir sausio 12 d. buvo paskelbta kita genetinė seka. Šį kartą tyrėjai žinojo, kas tai per virusas, ir per dvi dienas „Moderna“ komanda sukūrė pirmąją iRNR vakciną nuo šio viruso.

Tuo metu virusas jau buvo išplitęs už Kinijos ribų, o sausio 13 d. pranešta apie vieną atvejį Tailande. Po dešimties dienų Kinija karantinavo visą Uhaną. Šiuo etapu infekcijos mirtingumo rodiklis tebebuvo neaiškus, o gandų apie tai, kiek mirtinas yra virusas, buvo daug.

 

Maždaug tuo pačiu metu PSO komitetas nusprendė neskelbti tarptautinio masto ekstremalios situacijos visuomenės sveikatos srityje. Tačiau sausio 30 d., gavusi pranešimų apie naujojo koronaviruso plitimą už Kinijos ribų, PSO paskelbė pavojų visuomenės sveikatai.

Vasario 11 d. PSO oficialiai pavadino SARS-CoV-2 viruso sukeltą ligą COVID-19. Vasarį virusas išplito dešimtyse pasaulio šalių, ir tapo aišku, kad prasidėjo pandemija.

Tačiau kelias savaites PSO pabrėžtinai vengė vartoti terminą „pandemija“. Bet kovo 11 d., kai jau buvo patvirtinta daugiau kaip 100 000 atvejų daugiau kaip 100 šalių – ir mažiausiai 4000 mirčių – PSO pagaliau panaudojo šį žodį.

Na o visa kita, kaip sakoma, jau istorija.

Parengta pagal „New Scientist“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(-3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
86(5)
63(0)
59(3)
56(0)
55(0)
42(1)
25(0)
20(0)
19(0)
17(0)
Savaitės
198(0)
194(0)
192(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
308(3)
302(6)
295(0)
292(2)
292(2)