Vakarais sunku užmigti? Įvardijo natūralią priemonę, kuri nuramina ir atpalaiduoja

Miegui pagerinti yra įvairių priemonių, viena populiariausių – valerijonas. Kokį poveikį jis turi organizmui? Ar gali sukelti šalutinį poveikį?

Valerijonas – augalas, natūraliai kilęs iš Azijos ir Europos, tačiau jis auga ir Šiaurės Amerikoje. Valerijono šaknys naudojamos įvairiems tikslams ir turi specifinį kvapą, kuris daugeliui žmonių riečia nosį.

Nepaisant to, jau senovės graikai ir romėnai naudojo valerijono šaknį medicinos tikslams. Pavyzdžiui, gydė migreną, nuovargį, skrandžio spazmus ir nemigą. Beveik niekas nepasikeitė – ir šiuolaikiniai žmonės naudoja valerijoną su viltimi išspręsti šias problemas.

Valerijono šaknis įprastai džiovinama, tada iš jos gaminama arbata, tinktūra, kapsulė ar tabletė. Įvairių gaminių be gydytojo recepto galima įsigyti vaistinėse, maisto prekių parduotuvėse ir internetu. Tokie maisto papildai populiarūs visoje Europoje, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Švediją.

JAV atlikta apklausa parodė, kad miegui gerinti daugiau žmonių renkasi valerijoną, o ne melatonino maisto papildus.

Kaip veikia valerijono šaknis?

Valerijono šaknies sudėtyje yra daug cheminių junginių, kurie gali paveikti žmogaus organizmą, tačiau mokslininkai nėra tiksliai nustatę, kurie konkrečiai junginiai sąveikauja. Labiausiai tikėtina, kad atsakingi šie komponentai:

– Iridoidai, dar vadinami valepotriatais;

– Eteriniai aliejai, įskaitant valerijonų rūgštį;

– Lignanai;

– Flavonoidai;

– Gama amino sviesto rūgštis (GABA).

Valerijono šaknyje esantys iridoidai gali slopinti uždegimą ir tam tikrų genų raišką. Tyrimai su pelėmis rodo, kad valerijono šaknis gali palengvinti skausmus, nes flavonoidai slopina azoto oksido susidarymą.

Kai kalba pasisuka apie valerijono poveikį smegenims, mokslininkus domina valerijono rūgšties įtaka GABA receptoriams. Pastebėta, kad valerijono maisto papildai mažina nerimą, nors poveikis gali skirtis priklausomai nuo lyties ir amžiaus. Tikėtina, kad valerijonas paveikia ir serotonino receptorius, kurie yra susiję su nuotaikos ir miego reguliacija.

Taip pat nustatyta, kad valerijonas mažina smegenų motorinės žievės aktyvumą, reaguojant į stimuliaciją, taip pat keičia reakciją į stresą ir nerimą.

Ar valerijonas padeda užmigti?

Išanalizavę 60 mokslinių tyrimų, paskelbtų per beveik 40 metų, mokslininkai nustatė, kad valerijono šaknis daugeliui žmonių gali pagerinti miegą ir sumažinti nerimą. Nustatyta, kad valerijono papildai padeda žmonėms greičiau užmigti, pagerina miego kokybę, leidžia daugiau laiko praleisti gilaus miego stadijoje.

Svarbu atminti, kad Amerikos miego medicinos akademija pataria nenaudoti natūralių pagalbinių miego priemonių, įskaitant valerijono šaknį ir melatoniną, gydant lėtinę nemigą, nes trūksta įrodymų dėl jų veiksmingumo ir saugumo.

Lėtinė nemiga – tai miego sutrikimas, kai žmogui mažiausiai tris mėnesius tris naktis per savaitę sunku užmigti ar išsimiegoti. Dėl to žmonės jaučia nuovargį dieną, jiems sunku susikaupti.

Valerijono šalutinis poveikis

Apskritai manoma, kad vartojant valerijono papildus šalutiniai poveikiai būna mažesni ir pasitaiko rečiau nei vartojant raminamuosius ar migdomuosius vaistus.

Dauguma valerijono preparatų tyrimų parodė, kad dalyviai nepatyrė jokio nepageidaujamo poveikio arba lengvas šalutinis poveikis pasireiškė panašiu mastu kaip ir placebą vartojusioms grupėms. Pastebėti šie galimi valerijono šalutiniai poveikiai:

– Galvos skausmas;

– Skrandžio veiklos sutrikimai;

– Nerimas;

– Širdies ritmo pokyčiai;

– Nemiga;

– Mieguistumas;

– Džiūstanti burna;

– Ryškūs sapnai.

Valerijono šaknies poveikis žmogui gali priklausyti nuo vartojamos dozės.

„Vartojant šio augalo preparatus, pakeliamas GABA rūgšties lygis smegenyse, todėl žmogus jaučiasi labiau atsipalaidavęs, ramesnis. Vis dėlto, nors valerijonas gali padėti tiek nurimti, tiek lengviau užmigti, jį reikėtų vartoti lygiai taip pat atsakingai, kaip ir kitus vaistinius preparatus“, – Lrytas anksčiau sakė „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis.

Ar valerijonas yra saugus?

Daugelyje tyrimų nustatyta, kad valerijonas yra saugi priemonė miegui pagerinti. Mokslininkai nustatė, kad valerijono reguliarus vartojimas iki 28 dienų daugeliui žmonių nesukelia jokių problemų.

Žmonės, vartojantys raminamuosius ar kitus vaistus nuo nerimo ar nemigos, turėtų vengti valerijono. Kitaip kyla grėsmė dėl stipraus suminio poveikio.

Be to, nėščiosios ar maitinančios krūtimi bei jaunesni nei 3 metų vaikai apskritai neturėtų vartoti valerijono, nes rizika šioms grupėms dar neištirta.

Kada kreiptis į gydytoją

Valerijonas, melatoninas ar ašvaganda? Nėra oficialių rekomendacijų dėl miego pagalbinių priemonių, tad prieš pradėdami jas vartoti pasitarkite su gydytoju.

Jei manote, kad turite miego sutrikimų, pasitarkite su gydytoju, užuot savarankiškai gydęsi natūraliomis priemonėmis.

Parengta pagal „Sleepfoundation.org“ inf.