„Gydymui jau per vėlu. Jauni ir serga pažengusiu žarnyno vėžiu.“ Gydytojas skelbia kaltininką

„Nors sergamumas gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu didėja su amžiumi, o vidutinis ligos pasireiškimo amžius yra 67 metai, vis daugėja jaunesnių, iki 50 metų amžiaus pacientų. Tačiau čia negalime nurodyti vienos konkrečios priežasties, nes tai yra daugiafaktorinis vėžys ir tikrai nežinome, kuris veiksnys buvo lemiamas konkrečiam pacientui“, – pažymi medicinos mokslų daktaras gastroenterologas Tadeuszas Tacikowskis.

Gydytojas nurodo, kad genetiniai veiksniai lemia tik 5 proc. susirgimų atvejų, likusieji yra susiję su gyvenimo būdu.

„Žinoma, sergant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, rizikos veiksniai yra mityba, pagrįsta labai perdirbtais produktais, įskaitant perdirbtą raudoną mėsą arba produktus, kuriuose yra mažai skaidulų ir daug riebalų. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis, todėl jos atmetimas negarantuos, kad nesusirgsime“, – atkreipia dėmesį daktaras Tacikowskis.

Tačiau netinkama mityba sutrikdo žarnyno mikrobiotos sudėtį, o tai gali paskatinti vėžio vystymąsi.

Riziką susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu didina ir cigaretės bei alkoholis, fizinio aktyvumo stoka, susilpnėjusi imuninė sistema, miego trūkumas, lėtinis stresas, bet ir nutukimas bei uždegiminės žarnyno ligos.

„Deja, kolorektalinis vėžys nėra pakankamai nuspėjamas, kad būtų galima pasikliauti vien žinomų rizikos veiksnių pašalinimu. Turėtume žinoti, kad kai kurie iš jų vis dar gali būti nežinomi“, – pažymi Tacikowskis.

Vis dažniau mokslininkai vėžio vystymąsi sieja su žarnyne gyvenančiais patogenais.

„Žarnyne randama bakterijų bendruomenė, bendrai vadinama žarnyno mikrobiota, yra ypač svarbi reguliuojant tokias funkcijas kaip imuninis atsakas. Tačiau ne visos bakterijos turi „gerų ketinimų“, – pažymi daktaras Krzysztofas ​​Kowalskis.

Mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikros bakterijų rūšys žarnyne gamina „genotoksinus“. Šie toksinai gali pažeisti DNR ir gali turėti įtakos gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio vystymuisi.

Mokslininkai aptiko tris unikalias bakterijų rūšis, gaminančias molekules, galinčias tiesiogiai pažeisti DNR: C. perfringens ir C. ramosum bei daugybę Morganella morganii padermių.

Jie praneša per vėlai

Todėl būtini reguliarūs profilaktiniai tyrimai, kurie gali išgelbėti gyvybę. Deja, lietuviai nenoriai jais naudojasi.

„Absoliutus aukso standartas šio vėžio atveju yra kolonoskopija, kurią galime atlikti nemokamai“, – pažymi Tacikowskis.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Jeigu šeimoje yra žarnyno vėžio atvejų, turėtumėte į gydytoją kreiptis anksčiau.

Gydytojai atkreipia dėmesį, kad kolonoskopijos indikacijos apima ir nerimą keliančius simptomus, tokius kaip kraujavimas iš virškinamojo trakto, mažakraujystė, nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuolatinis viduriavimas, nepasiduodantis standartiniam gydymui.

Nors supratimas apie prevencijos svarbą auga, todėl daugėja pacientų, kuriems atliekama kolonoskopija, vis dar yra mažuma žmonių, kurie reguliariai tikrinasi.

Todėl dauguma pacientų kreipiasi į gydytoją jau pažengusioje ligos stadijoje. Tai taikoma iki 65 proc. sergančiųjų.

„Prieš 10 metų pacientai pas mus atvykdavo, pavyzdžiui, per savaitę nuo kraujavimo iš virškinimo sistemos, o dabar sulaukiame pacientų po daugelio savaičių ir mėnesių, su kraujavimu, svorio kritimu, lėtiniu vidurių užkietėjimu ar pasikeitus tuštinimosi įpročiams. Tai nerimą kelianti situacija“, – akcentavo prof. Lucjan Wyrwicz, Nacionalinio onkologijos instituto Onkologijos ir radioterapijos klinikos vadovas.

„Daugelis jaunų žmonių nesitiria, nes turi šeimyninių įsipareigojimų. Jei jie pagaliau kreipiasi į gydytoją, eiga paprastai būna labai greita ir vėžys vystosi greičiau ir agresyviau nei vyresnio amžiaus pacientams. Net 30 metų pacientai, turintys tolimų metastazių, ateina pas mus, kai efektyviam gydymui jau per vėlu“, – priduria daktaras Tacikowskis.

Kolonoskopija gelbsti gyvybes

Problemą storosios žarnos vėžio atveju dar labiau apsunkina tai, kad liga dažniausiai būna besimptomė, o tai gali trukti iki keliolikos metų ir sumažinti paciento budrumą.

„Kita vertus, mes turime labai vėluojančias diagnozes, net kai pacientas pastebi simptomus. Deja, žmonės bando patys diagnozuoti ir painioja simptomus su ne tokiais rimtais negalavimais, kaip hemorojus, dėl ko atitolinama teisinga diagnozė“, – sako Tacikowskis.

„Sergant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, net ir pažengusiame etape, gydymo galimybės yra daug didesnės nei kitų virškinimo trakto vėžio atvejų. Pavyzdys yra stemplės vėžys, skrandžio vėžys ar kasos vėžys“, – atkreipia dėmesį gydytojas.

Gydytojas sako, kad daugumos naujų diagnozių būtų galima išvengti, jei kolonoskopijai atvyktų daugiau pacientų.

„Pagrindinė šio tyrimo nauda yra ta, kad galime pašalinti polipus ir taip užkirsti kelią vėžinių pakitimų vystymuisi“, – pabrėžia gydytojas.

„Dar blogiau, jei užvaldo gėda ir baimė. Nesitiriame, nes visada yra ką nors svarbesnio nuveikti. Tai yra „stručio efektas“, t. y. kišti galvą į smėlį ir vengti akistatos su tikrove“, – interviu PAP pabrėžė daktaras Dariuszas Lupa.

Tuo tarpu, kaip aiškina gydytojas, kolonoskopija šiuo metu nėra toks baisus tyrimas, kaip gali pasirodyti.

„Ją galima atlikti ir be vadinamosios nejautros, bet ir nuskausminant. Tuomet pacientas jaučia daug didesnį komfortą, nes tai praktiškai neskausminga“, – pridūrė daktaras Lupa.