Mokslininkai nesitikėjo. Stebėtina sekamo žmogaus smegenų reakcija

Mokslininkai padarė nuostabų atradimą apie mūsų smegenų gebėjimus.

Naujas psichologijos tyrimas atskleidė, kad kai žmonės žino, jog yra stebimi, smegenyse suveikia automatinis atsakas ir padidėja suvokimas, kad jie iš tikrųjų yra stebimi.

Žurnale „Neuroscience of Consciousness“ paskelbtame tyrime Sidnėjaus technologijos universiteto (UTS) psichologijos mokslininkai kartu su 54 dalyviais ištyrė stebėjimo įtaką gebėjimui aptikti kito žmogaus žvilgsnį. Tai, anot jų, yra svarbi žmogaus jutiminio suvokimo funkcija.

Neurologijos ir elgesio katedros docentė Kiley Seymour teigė, kad ankstesni tyrimai parodė, kaip keičiasi žmonių sąmoningas elgesys, kai jie žino, jog yra stebimi, tačiau naujas tyrimas pateikia pirmuosius tiesioginius įrodymus, kad stebėjimas taip pat sukelia nevalingą atsaką „SciTechDaily“.

Mokslininkai įrodė, kad keičiasi ne tik atviras elgesys, bet ir tai, kaip mūsų smegenys apdoroja informaciją.

„Mes radome tiesioginių įrodymų, kad slaptas stebėjimas reikšmingai įtakoja įsitvirtinusią ir nevalingą žmogaus jutiminio suvokimo funkciją – gebėjimą sąmoningai aptikti veidus“, – teigiama tyrime.

Stebimiems dalyviams padidėjo jautrumas veido dirgikliams beveik sekunde greičiau nei kontrolinei grupei.

Docentė K. Seymour teigė, jog atsižvelgiant į didėjantį visuomenės stebėjimo lygį, išvados rodo, kad reikia atidžiau ištirti stebėjimo poveikį psichinei sveikatai ir apskritai gyventojų sveikatai. Nes, nepaisant nedidelių rūpesčių, apie kuriuos pranešė tyrimo dalyviai, ar nerimo, kad jie buvo stebimi, šio proceso įtaka pagrindiniams socialiniams procesams buvo labai reikšminga, „nepastebint to“ šiems žmonėms.

Padidėjęs jautrumas idėjai, kad kažkas mus stebi, yra susijęs su psichinėmis ligomis, tokiomis kaip psichozė ir socialinis nerimo sutrikimas, kai žmonės turi neracionalių įsitikinimų arba yra susirūpinę mintimis, jog jie stebimi.