Kuri infekcinė liga 2025 m. gali tapti didžiausia problema? Susirūpinimą kelia 3 ligos

Pasitraukus COVID-19, didžiausią susirūpinimą visuomenės sveikatos pareigūnams kelia trys infekcinės ligos: maliarija, ŽIV ir tuberkuliozė. Nuo šių ligų kasmet miršta apie 2 mln. žmonių.

Be to, yra prioritetinių ligų sukėlėjų, ypač tų, kurie tapo atsparūs vaistams, paprastai naudojamiems jiems gydyti, pavyzdžiui, antibiotikams ir antivirusiniams vaistams, sąrašai.

Mokslininkai taip pat turi nuolat žvalgytis, ieškodami kitos galimos problemos. Nors tai gali būti bet kokio pavidalo patogenai, tam tikros jų grupės dažniau nei kitos gali sukelti greitus protrūkius, tarp jų ir gripo virusai.

Vienas gripo virusas šiuo metu kelia didelį susirūpinimą ir balansuoja ties 2025 m. rimtos problemos riba. Tai A gripo H5N1 potipis, kartais vadinamas „paukščių gripu“, skelbia portalas „IFLScience“.

Šis virusas plačiai paplitęs tarp laukinių ir naminių paukščių. Pastaruoju metu juo taip pat užsikrėtė pieniniai galvijai keliose JAV valstijose, o Mongolijoje jis aptiktas tarp arklių.

Kai gripo atvejų tarp gyvūnų, pavyzdžiui, paukščių, padaugėja, visada nerimaujama, kad jis gali persimesti į žmonių organizmą. Iš tiesų paukščių gripu gali užsikrėsti žmonės. Šiais metais JAV jau užregistruotas 61 atvejis, dažniausiai kilęs dėl ūkio darbuotojų kontakto su infekuotais galvijais ir žmonių, geriančių žalią pieną.

Palyginti su dviem atvejais Amerikoje per pastaruosius dvejus metus, tai signalizuoja gana pavojingą scenarijų. Kadangi šis virusas siejamas su 30 proc. žmonių mirtingumu nuo užsikrėtimo, paukščių gripas sparčiai kyla visuomenės sveikatos pareigūnų prioritetų sąraše.

Laimei, panašu, kad H5N1 paukščių gripas neperduodamas iš žmogaus žmogui, todėl smarkiai sumažėja tikimybė, kad jis sukels pandemiją žmonėms. Gripo virusai, norėdami patekti į ląstelės vidų ir pradėti daugintis, turi prisijungti prie molekulinių struktūrų, vadinamų sialiniais receptoriais, esančių ląstelės išorėje.

Gripo virusai yra labai gerai prisitaikę prie žmogaus, puikiai atpažįsta jų sialino receptorius, todėl jiems lengva patekti į mūsų ląsteles, o tai padeda jiems plisti tarp žmonių.

Kita vertus, paukščių gripo virusai yra labai gerai prisitaikę prie paukščių sialinių receptorių ir, „prisijungdami“ prie žmogaus receptorių, turi tam tikrų neatitikimų. Taigi, dabartinės formos H5N1 negali lengvai plisti tarp žmonių.

Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad dėl vienos mutacijos gripo genome H5N1 gali tapti gabus plisti nuo žmogaus žmogui, o tai galėtų paskatinti pandemiją.

Jei ši paukščių gripo atmaina persijungia ir gali pradėti plisti tarp žmonių, vyriausybės turi veikti greitai, kad suvaldytų plitimą. Ligų kontrolės centrai visame pasaulyje parengė pasirengimo pandemijai planus, skirtus paukščių gripui ir kitoms gresiančioms ligoms.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė įsigijo 5 mln. dozių H5 vakcinos, galinčios apsaugoti nuo paukščių gripo, ruošdamasi 2025 m. kilsiančiam pavojui.

Net jei paukščių gripas negalės plisti tarp žmonių, tikėtina, kad 2025 m. jis dar labiau paveiks gyvūnų sveikatą. Tai ne tik turės didelį poveikį gyvūnų gerovei, bet ir gali sutrikdyti maisto tiekimą bei turėti ekonominį poveikį.

Kadangi žmonių ir gyvūnų sveikata yra susijusi, suprasdami ir užkirsdami kelią mus supančios aplinkos ir gyvūnų ligoms, galime geriau pasirengti ir kovoti su tomis ligomis, kurios persiduoda ir žmonėms.