„Šis skaičius yra juokingai mažas.“ Apskaičiavo, kiek greita yra žmogaus mintis

Periferinė nervų sistema – nervų tinklas, kuriuo informacija perduodama tarp smegenų ir kūno – priima aplinkos informaciją daugiau nei milijardu bitų per sekundę – o tai prilygsta žaibiškam interneto ryšiui. Tačiau žmonės mąsto ir apdoroja šią informaciją vos 10 bitų per sekundę greičiu, rašoma naujame tyrime.

Šis didžiulis atotrūkis rodo svarbius neištirtus neurologijos ir žmogaus kognityvinių savybių klausimus.

„Šis skaičius yra juokingai mažas, palyginti su bet kokiu informacijos kiekiu, su kuriuo susiduriame kasdieniame gyvenime, – rašoma gruodžio 17 d. žurnale „Neuron“ paskelbtame tyrime. – Pavyzdžiui, mes sunerimstame, kai namų „WiFi“ tinklo greitis sumažėja iki mažiau nei 100 megabitų per sekundę, nes tai gali pakenkti malonumui žiūrėti „Netflix“ laidas. Bet net jei filmo žiūrėjimo metu neužmigsime, mūsų smegenys niekada neišgaus daugiau nei 10 bitų per sekundę, iš to milžiniško bitų srauto.“

Tyrimo bendraautoriai Jieyu Zhengas ir Markusas Meisteris iš Kalifornijos technologijų universiteto šią greičio ribą nustatė apskaičiavę bitų skaičių, reikalingą užduočiai – pavyzdžiui, Rubiko kubo sprendimui ar kortų kaladės eiliškumo įsiminimui – atlikti, ir padaliję jį iš laiko, reikalingo kiekvienai užduočiai atlikti. Rekordininkų ekspertų, kurie šias užduotis gali atlikti per kelias sekundes, informacijos apdorojimo greitis buvo maždaug 10 bitų per sekundę.

Tyrimas kelia keletą klausimų apie tai, kaip ir kodėl žmogaus smegenys filtruoja visą papildomą informaciją, kurią priima nervų sistema. Vienas neuronas gali suveikti pakankamai greitai, kad perduotų informaciją 10 bitų per sekundę greičiu.

„Jums tereikia vieno neurono, kad užkoduotumėte sprendimą „taip“ arba „ne“ – ir to užtenka, kad pasirinktumėte kažkokį elgesį. Tad kodėl mums reikia milijardų neuronų, kad kažką padarytume, o išvestis vis dar vyksta 10 bitų per sekundę greičiu?“, – klausia J. Zhengas.

Tyrime taip pat siūlomas paaiškinimas, kodėl žmonės negali vienu metu sekti kelių minčių – pavyzdžiui, klausytis kelių vienu metu vykstančių pokalbių vakarėlyje. Tyrėjai teigia, kad tokį susitelkimą į vieną mintį gali lemti evoliucijos istorija. Pirmosios ankstyvųjų gyvūnų nervų sistemos buvo atsakingos tik už organizmo nukreipimą maisto link arba nuo pavojaus, todėl jiems vienu metu reikėjo priimti tik vieną sprendimą: kuria kryptimi judėti. Tyrimo autoriai teigia, kad abstraktesnis mąstymas eina panašiais „keliais“ ir gali būti paveldėjęs apribojimą vienu metu apdoroti tik vieną kelią.

Komanda pasiūlė versiją, kad smegenys vienu metu veikia dviem režimais: „išorinės smegenys“ priima milijonus duomenų bitų, o „vidinės smegenys“ vienu metu sutelkia dėmesį į vieną nedidelę šių duomenų dalį. Norėdami nustatyti, kaip „išorinės“ ir „vidinės“ smegenys bendrauja tarpusavyje, mokslininkai turės ištirti žmonių smegenis, kai jie atlieka sudėtingas užduotis – pavyzdžiui, vairuoja automobilį, kai reikia dažnai perkelti dėmesį į skirtingus užduoties aspektus.

„Kaip [vidinės smegenys] kontroliuoja užduotis? Kaip jos pasirenka, į kuriuos 10 bitų per sekundę kreipiame dėmesį? Labai tikimės, kad žmonės galės į tai įsigilinti“, – sako J. Zhengas.

Parengta pagal „Live Science“.