Miego trūkumo faktorius: nauji tyrimai

Pensilvanijos universiteto (JAV) ligoninės Miego ir chronobiologijos laboratorijos vadovo Davido Dingeso vadovaujama tyrėjų grupė atliko dvi savaites trukusius laboratorinius tyrimus su savanoriais, siekdama išsiaiškinti, kaip juos veikia nuolatinis miego trūkumas, pranešė „The New York Times".

Dar prieš 15 metų buvo manoma, kad jei žmogus miega bent po 4 ar 5 valandas per naktį, tai neatsiliepia jo protavimo gebėjimams – organizmas esą paprasčiausiai prisitaiko prie trumpesnio miego režimo. Tačiau ši teorija rėmėsi tyrimais, kurių metu tyrėjai juose dalyvavusius mieguistus savanorius išleisdavo į namus, kur jie galėdavo atstatyti žvalumą stipria kava ar trumpai snūstelėti, sakoma pranešime. D. Dingesas su savo kolegomis tyrimo dalyvius 14 dienų apgyvendindavo laboratorijoje ir atidžiai juos stebėdavo.

Tiriamieji buvo suskirstyti į tris skirtingas grupes: vieniems buvo leidžiama miegoti 4, kitiems – 6 , o kontrolinės grupės nariams – 8 valandas per parą.  Šis eksperimentas laikomas pačiu ilgiausiu miego trūkumo poveikio tyrimu pasaulyje.

Dienomis kas 2 valandas tyrėjai tikrino savanorių gebėjimą sutelkti dėmesį naudodami psichomotorinį budrumo testą. Vyrai ir moterys buvo 10 minučių sodinami priešais kompiuterių ekranus. Juose išvydę atsitiktiniais intervalais rodomus mirksinčius skaičius, jie turėdavo greitai paspausti tarpo klavišą. Pasak tyrėjų, vos pusės sekundės reakcijos vėlavimas reikšdavo snūduriavimo būseną, vadinamąjį mikromiegą.

Šis testas leidžia patikimai įvertinti žmogaus gebėjimą išlaikyti dėmesį, o tai gyvybiškai svarbu pilotams, tolimųjų reisų vairuotojams, astronautams ir kitų profesijų atstovams. Dėmesio išlaikymas svarbus ir per ilgai trunkančius pasitarimus,  skaitant, kai nenorima tos pačios pastraipos skaityti, pavyzdžiui, 5 kartus, ar vairuojant, nes vos dviejų sekundžių  „atsijungimas" gresia išvažiavimu į priešingą eismo juostą.

Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad tie savanoriai, kurie miegojo po 8 valandas, praktiškai neišsiskyrė jokiais dėmesio sutelkimo vėlinimais ar protavimo gebėjimų sumažėjimu per visas 14 dienų. Tuo tarpu miegojusiųjų po 4 ir 6 valandas psichomotorinio budrumo testo rezultatai stabiliai mažėjo sulig kiekviena tolimesne eksperimento diena. Nors trumpiausiai miegojusieji demonstruodavo blogiausius rezultatus, labai prastai pasirodė ir tie, kurie miegodavo po 6 valandas. Eksperimento pabaigoje jų rezultatai buvo 5 kartus blogesni, nei pirmosiomis dienomis.

Tyrimo metu buvo atliekami ir atminties testai, per kuriuos reikėdavo įsiminti tam tikrus skaičius ir simbolius bei juos pakeisti tarpusavyje. Paaiškėjo, kad po 2 savaičių miegojusiųjų po 6 valandas rezultatai buvo tokie pat blogi, kaip ir asmenų, kurie ankstesniuose tyrimuose buvo nemiegoję 24 valandas iš eilės.

D. Dingeso kolega iš Walterio Reedo kariuomenės tyrimų instituto Silver Springe Gregory Belenky tuo pat metu atliko labai panašų eksperimentą, siekdamas nustatyti, kaip sąmonei atsiliepia nelyginis miego valandų skaičius. Jis savanoriams leisdavo miegoti 3, 5, 7 ir 9 valandas. Paaiškėjo, kad miegojusiųjų 9 valandas testų rezultatai buvo labai panašūs į D. Dingeso savanorių, kuriems buvo leidžiama miegoti po 8 valandas. Tačiau tų, kurie miegojo 7 valandas, reakcijos laikas dėmesio sutelkimo teste sulėtėjo ir tolygiai mažėdavo 3 dienas iš eilės, kol pagaliau stabilizuodavosi žemesniame lygyje, nei buvo eksperimento pradžioje.

JAV nacionalinio Miego fondo duomenimis, amerikiečiai savaitgaliais vidutiniškai miega po 6,9 valandas. O tai reiškia, kad, patinka tai ar ne, jie mąsto ne taip aiškiai, kaip galėtų, sakoma pranešime.