„Ardo organizmą.“ Atsisakykite. Ypač, kai jums 40+ metų. Poveikį pajusite iškart

Daugiau nei 200 skirtingų ligų, įskaitant kepenų cirozę ir vėžį, yra nesaikingo alkoholio vartojimo pasekmės. Mūsų organizmas visiškai skirtingai reaguoja į stiprių alkoholinių gėrimų vartojimą priklausomai nuo amžiaus – aiškina gydytoja Magdalena Cubała-Kucharska. 

Kam alkoholis kenkia labiausiai?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad alkoholis kelia didžiulę grėsmę. Jis pažeidžia kepenis ir sukelia negrįžtamus pokyčius smegenyse. Jis sutrikdo imuninės sistemos veiklą ir neigiamai veikia kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo sistemas. Reguliarus net ir mažų alkoholio dozių vartojimas skatina širdies ligas ir demencijos vystymąsi.

Alkoholis taip pat turi didelę įtaką vėžio išsivystymo rizikai. Tyrimai rodo, kad net saikingas vartojimas padidina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, įskaitant burnos, gerklės, stemplės, kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžį.

„Piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti ligas, kurios pažeidžia, pavyzdžiui, širdį, smegenis ar inkstus. Tad reikia pasakyti aiškiai, piktnaudžiavimas stipriaisiais alkoholiniais gėrimais pamažu ardo mūsų organizmą“, – sako gydytoja.

Tačiau organizmas į alkoholį reaguoja visiškai skirtingai, priklausomai nuo amžiaus. Todėl verta žinoti, kas labiausiai susiduria su jo poveikiu.

Amžius turi įtakos tam, kaip mus veikia alkoholis

Sulaukus 40 metų, kai natūralūs organizmo gynybiniai mechanizmai pradeda veikti ne taip efektyviai, alkoholio įtaka sveikatai tampa dar reikšmingesnė.

Kepenys alkoholį apdoroja lėčiau, todėl jo koncentracija kraujyje ilgiau išlieka didesnė, todėl padidėja pagirių, medžiagų apykaitos sutrikimų ir neigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai rizika. Reguliarus alkoholio vartojimas gali padidinti kraujospūdį, didinti hipertenzijos riziką, taip pat sukelti suriebėjusių kepenų ligą, kuri ilgainiui gali baigtis ciroze. Be to, alkoholis susilpnina imuninę sistemą, todėl organizmas blogiau susidoroja su infekcijomis ir regeneraciniais procesais.

„Vyresnius žmones alkoholis paveiks labiausiai. Alkoholiniai gėrimai ypač pavojingi žmonėms, sergantiems demencija ar Alzheimerio liga, taip pat širdies ligomis. Remiantis tyrimu, publikuotu „Journal of American College of Cardiology“, net vienas gėrimas per dieną yra susijęs su padidėjusia prieširdžių virpėjimo rizika“, – įspėja gydytoja Cubała-Kucharska.

Be to, alkoholis gali sąveikauti su vartojamais vaistais.

„Ir dažniausiai kuo daugiau mums metų, tuo ilgesnis šių vaistų sąrašas. Alkoholis iš mūsų organizmo išplaus ir svarbius vitaminus, tokius kaip vitaminas B“, – perspėja šeimos medicinos specialistė. 

Gydytoja taip pat pabrėžia, kad su amžiumi alkoholdehidrogenazės kiekis mažėja.

„Tai fermentas, atsakingas už alkoholio apykaitą. Verta pabrėžti, kad tai, kiek esame imlūs alkoholio poveikiui, priklauso nuo daugelio veiksnių – bendros sveikatos, alkoholio apykaitos greičio, suvartotų kiekių, taip pat amžiaus“, – pabrėžia gydytoja Cubała-Kucharska.

„Nepriklausomai nuo amžiaus, alkoholis mums bus žalingas, tačiau jo poveikį labiausiai pajus vyresni nei 60 metų žmonės, o būtent tokiame amžiuje etanolio vartojimą tikrai reikėtų riboti“, – pataria šeimos medicinos specialistė.

„Su amžiumi alkoholio apykaita gerokai sulėtėja. Tai reiškia, kad etanolis mūsų organizme išliks ilgiau. Štai kodėl po stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo atsigauti užtruksime daug ilgiau. Taip pat galime patirti nemalonių simptomų, tokių kaip galvos skausmas, nuovargis, silpnumas, troškulys ar padidėjęs kraujospūdis“, – apibendrina gydytoja Cubała-Kucharska. 

Atsisakyti stipriųjų gėrimų nėra lengva, bet tikrai verta pastangų.

Remiantis „British Medical Journal“ publikuotais tyrimais, žmonės, kurie susilaikė nuo alkoholio 30 dienų, kurie anksčiau gėrė reguliariai, poveikį pastebėjo beveik iš karto. Tiriamieji turėjo geresnę miego kokybę ir įgavo daugiau energijos. Kai kuriems netgi pavyko atsikratyti kelių papildomų kilogramų ir pagerėjo tyrimų rezultatai.