„Prašo žmonių gerti virintą vandenį.“ Infekcija plinta per maistą ir vandenį

Indiją krečia paralyžių sukeliančios ligos protrūkis. Gyventojų skaičiumi didžiausioje pasaulio šalyje fiksuojamas neįprastai didelis sergamumas Guillaino-Barre sindromu. Tai – retas neurologinis sutrikimas, įprastai kasmet diagnozuojamas 1–2 iš 100 000 gyventojų.

Ligos sukėlėjas – paplitusi bakterija 

Vieną sausio dieną Vakarų Indijos Punos mieste mokytoja dirbanti moteris pastebėjo, kad jos šešiametis sūnus nusiminęs dėl namų darbų. 

„Nutryniau keletą žodžių ir paprašiau, kad jis parašytų. Maniau, jis supyko ir todėl keistai laikė pieštuką“, – sakė ji vietos laikraščiui.

Moteris nė neįsivaizdavo, kad tai buvo pirmasis Guillaino-Barre sindromo (GBS) – reto sutrikimo, kai imuninė sistema atakuoja nervų ląsteles ir sukelia raumenų silpnumą bei paralyžių, – požymis.

Po kelių dienų berniukas atsidūrė ligoninėje. Vaikas negalėjo pajudinti rankų ir kojų, o būklei blogėjant, jis prarado gebėjimą ryti, kalbėti ir galiausiai sutriko jo kvėpavimo funkcija. Todėl medikams reikėjo berniuką prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Laimei, vaiko būklė stabilizuota, dabar jis sveiksta.

Vien Punoje per sausį pranešta apie maždaug 160 GBS atvejų. Įtariama, kad liga jau pareikalavo 5 gyvybių. 

Oficialiais duomenimis, praėjusią savaitę 48 pacientai buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, 21 prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato, o 38 ligoniai išrašyti tęsti gydymą namie. 

Guillaino-Barre sindromas prasideda dilgčiojimo pojūčiu pėdose ir rankose, vėliau pasireiškia raumenų silpnumas ir darosi sunku judinti sąnarius. Simptomai pablogėja per 2–4 savaites. Pranešama, kad mirštamumas svyruoja tarp 3 ir 13 proc., priklausomai nuo ligos sunkumo ir to, kaip kokybiškai suteikiama medicinos pagalba. 

Punoje kilęs protrūkis siejamas su patogenu campylobacter jejuni. Per maistą plintanti bakterija yra dažniausias GBS sukėlėjas visame pasaulyje.

Ši GBS priežastis pirmą kartą nustatyta praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Pastebėta, kad Kinijos kaimo vietovėse, kur campylobacter jejuni buvo paplitęs tarp vištų, GBS protrūkiai kildavo kiekvieną liūčių sezoną, kai vaikai žaisdavo vandenyje, užterštame vištų ar ančių išmatomis. 

GBS protrūkiai – visame pasaulyje 

Pastaruoju metu įvairiose pasaulio dalyse fiksuojami nauji GBS protrūkiai, susiję su campylobacter jejuni patogenu. Per pirmuosius septynis 2023 m. mėnesius Peru pranešta apie daugiau kaip 200 įtariamų GBS atvejų. Mirė mažiausiai 4 žmonės.

Tai paskatino vyriausybę paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį sveikatos srityje ir sustiprinti visuomenės sveikatos priemones. Du trečdaliai ligos atvejų buvo susiję su kampilobakterijomis. 

Ekspertai teigia, kad šalyse, kuriose laikomasi higienos standartų, mažiau GBS atvejų siejama su kampilobakterijomis, o didesnė dalis susirgimų pasireiškia po persirgtos kvėpavimo takų infekcijos. 

Bet pasitaiko ir kitų ligos priežasčių. 2015 m. Brazilija pranešė apie GBS protrūkį siejo su Zikos virusu. Retais atvejais GBS gali išsivystyti kaip šalutinė reakcija į vakcinas. Pavyzdžiui, 2021 m. skelbta, kad skiepai nuo COVID-19 siejami su keliais šimtais GBS atvejų Jungtinėje Karalystėje.

„Kapilobakterija yra endeminė, ji visada egzistuoja aplinkoje“, – sakė Glazgo universiteto Škotijoje neurologijos profesorius Hughas Willisonas.

Vis dėlto, GBS išsivysto tik retais atvejais. Yra specifinė kampilobakterijų padermė, kurios išorinis sluoksnis yra padengtas cukrumi, o retais atvejais jo molekulinė struktūra atitinka žmogaus nervų ląstelių dangą.

Kai paciento imuninė sistema atakuoja bakterijas, ji taip pat gali atsisukti prieš nervinę sistemą, o tai sukelia GBS. Tačiau tokią reakciją sukelti gali tik nedidelė dalis kampilobakterijų. 

„Tikėtina, kad Punoje cirkuliuoja kampilobakterijų padermė, turinti tam tikrą molekulinę savybę, todėl staiga išaugo GBS atvejų skaičius“, – svarstė profesorius H.Willisonas.

Neaiškus protrūkio šaltinis 

Ekspertai apskaičiavo, kad maždaug 1 iš 100 kampilobakterijų padermių kelia GBS išsivystymo riziką. Bet tik 1 iš 100 žmonių, užsikrėtusiųjų ligą sukelti galinčia bakterija, išsivysto GBS. Taigi, bendra GBS rizika yra maždaug 1 iš 10 000.

Kai žmogus serga GBS, organizmas gamina antikūnus prieš kampilobakterijas, kurie vėliau atakuoja nervines ląsteles. Gydytojai taiko plazmaferezę – metodą, kai kraujas filtruojamas, kol iš jo pašalinami kenksmingi antikūnai. Pacientams taip pat taikomas gydymas intraveniniu imunoglobulinu, terapiniu antikūnu, gaunamu iš normalaus kraujo. 

Papildomas iššūkis – nėra aukso standarto tyrimo GBS diagnozuoti. Gydytojų teigimu, diagnozė daugiausia grindžiama klinikiniais požymiais. GBS pasireiškia kaip paralyžius, kurį taip pat gali sukelti poliomielitas, virusai ar kitos neurologinės ligos.

„Diagnozė yra grindžiama klinikinių požymių visuma. Lengvai gali būti priskirta klaidinga diagnozė arba liga nustatyta pavėluotai“, – sakė prof. H.Willisonas.

Indijos problema, kad kaimiškose vietovėse trūksta gydytojų, todėl sudėtinga GBS diagnozuoti laiku. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai ir vietos pareigūnai teigia apžiūrėję daugiau nei 60 000 namų, jie paėmė 160 vandens mėginių tyrimams ir prašė žmonių gerti virintą vandenį, valgyti šviežią ir švarų maistą bei nevalgyti „pasenusio maisto ir nepilnai virtos vištienos ar avienos“. 

Nors dauguma GBS atvejų išsivysto dėl nepakankamai termiškai apdorotos naminės paukštienos vartojimo, bakterija taip pat gali plisti per vandenį. 

Užterštas vanduo, naudojamas gatvės maistui plauti ar ruošti, palengvina bakterijų plitimą. Akivaizdu, kad Punoje cirkuliuoja kampilobakterijų padermė, turinti išskirtinę molekulinę savybę, kuri paveikia daugybę žmonių. 

Neaišku, ar protrūkį sukėlė vandens tarša, ar tai, kad daug žmonių valgė užkrėstą mėsą. Kol kas Punos gyventojai raginami nepanikuoti. 

Parengta pagal BBC inf.