„Plačiai vartojamas skausmą malšinantis vaistas. Sukelia ADHD“

Nedidelio tyrimo duomenimis, vaikai, kurių motinos nėštumo metu vartojo paracetamolį, dažniau turi Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą (ADHD) – nei tie, kurių motinos jo nevartojo. Nors šis tyrimas toli gražu nėra galutinai įtikinamas, jis patvirtina diskutuotiną idėją, kad šis plačiai vartojamas skausmą malšinantis vaistas gali turėti įtakos vaisiaus smegenų vystymuisi.

Ankstesnių tyrimų apie paracetamolį ir neurologinės raidos sutrikimus rezultatai prieštaringi. Pavyzdžiui, 2019 m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 4700 vaikų ir jų motinų, šio skausmą malšinančio vaisto vartojimas nėštumo metu buvo siejamas su 20 proc. didesne vaikų ADHD išsivystymo rizika. Tačiau pernai paskelbta beveik 2,5 mln. vaikų analizė parodė, kad tokio ryšio nėra, lyginant brolius ir seseris, kurie iki gimimo buvo arba nebuvo veikiami paracetamolio. 

Viena iš problemų yra ta, kad dauguma šių tyrimų remiasi savikontrolės duomenimis apie vaistų vartojimą – o tai yra didelis apribojimas, nes žmonės gali neprisiminti, kad nėštumo metu vartojo paracetamolį. Pavyzdžiui, tik 7 proc. 2019 m. tyrimo dalyvių nurodė nėštumo metu vartoję paracetamolį – gerokai mažiau nei 50 proc. kitų tyrimų dalyvių. 

„Daugelis žmonių vartoja [paracetamolį] to nežinodami, – sako Brennanas Bakeris iš Vašingtono universiteto. – Tai gali būti kokių nors vaistų nuo peršalimo, kuriuos vartojate, veiklioji medžiaga, ir jūs nebūtinai apie tai žinote“. 

Taigi, B. Bakeris ir jo kolegos vietoj to taikė tikslesnę metriką. Jie ieškojo šio vaisto žymenų kraujo mėginiuose, paimtuose iš 307 moterų, kurios visos buvo juodaodės ir gyveno Tenesyje, antrojo trimestro metu. Nė viena iš jų nevartojo vaistų nuo lėtinių ligų ir neturėjo žinomų nėštumo komplikacijų. Po to tyrėjai stebėjo dalyves, kai jų vaikams sukako 8–10 metų. JAV maždaug 8 proc. 5–11 metų amžiaus vaikų turi ADHD.

Vaikams, kurių motinų kraujyje buvo rasta paracetamolio žymenų, vidutiniškai tris kartus dažniau buvo diagnozuota ADHD nei vaikams, gimusiems motinoms, kurių kraujyje paracetamolio žymenų nebuvo – net ir atsižvelgus į tokius veiksnius kaip motinos amžius, kūno masės indeksas (KMI) prieš nėštumą, socialinė ir ekonominė padėtis bei artimiausių šeimos narių psichikos sveikatos sutrikimai. Tai rodo, kad paracetamolio vartojimas nėštumo metu gali padidinti riziką vaikams. 

Tačiau taip pat gali būti, kad tikrasis veiksnys, didinantis ADHD riziką, yra ne pats vaistas, o tai, kas paskatino žmogų vartoti paracetamolį. 

„Jie negalėjo atsižvelgti į tokius dalykus, kaip motinos priežastis, dėl kurių ji vartojo [paracetamolį], pavyzdžiui, galvos skausmą, karščiavimą, skausmus ar infekcijas, o tai, kaip žinome, yra neigiamo vaiko vystymosi rizikos veiksniai“, – sako Viktoras Ahlqvistas iš Karolinskos instituto Švedijoje.

Tačiau B. Bakeris mano, kad dėl to kaltas pats vaistas. Vėliau atlikus 174 tyrimo dalyvių placentų audinių mėginių analizę, paaiškėjo, kad paracetamolį vartojusioms pacientėms būdingi ryškūs medžiagų apykaitos ir imuninės sistemos pokyčiai. Šie pokyčiai panašūs į tuos, kurie buvo pastebėti tyrimuose, kuriuose buvo tiriamas paracetamolio poveikis besilaukiančioms gyvūnų patelėms, neturinčioms infekcijos ar sveikatos sutrikimų. 

„Manau kad tai, jog imuninės sistemos reguliacija pastebima ir gyvūnų modeliuose, tikrai sustiprina priežastinio ryšio įrodymą, – sako B. Bakeris. – Yra daug ankstesnių darbų, rodančių, kad padidėjęs imuninės sistemos suaktyvėjimas nėštumo metu yra susijęs su neigiamu neurologiniu vystymusi.“ 

Vis dėlto šios išvados toli gražu nėra galutinės. Pirma, tyrime dalyvavo nedaug dalyvių, visos jos buvo juodaodės ir gyveno tame pačiame mieste – todėl išvados negali būti apibendrintos. Kita vertus, paracetamolio žymenys kraujyje buvo matuojami tik vienu metu. Šie žymenys išlieka maždaug tris dienas, todėl tyrime tikriausiai buvo užfiksuoti dažniau vartojantys asmenys – be to, gali būti, kad poveikis priklauso nuo dozės, sako B. Bakeris.

„[Paracetamolis] šiuo metu yra pirmos eilės gydymo priemonė nuo skausmo ir karščiavimo nėštumo metu, – sako B. Bakeris. – Tačiau manau, kad tokios agentūros kaip [JAV Maisto ir vaistų administracija] ir įvairios akušerių ir ginekologų asociacijos turi nuolat peržiūrėti visus turimus tyrimus ir atnaujinti savo rekomendacijas.“ 

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Mental Health“.

Parengta pagal „New Scientist“.