Jau darosi rimta: pastebimas kritinis vyrų vaisingumo mažėjimas

Du Ajovos valstijos (JAV) gydytojai C. M. Kinlochas Nelsonas ir Raymondas Bunge'as, palyginę šiuolaikinius spermos mėginius su istoriniais duomenimis, parodė, kad per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai pasikeitė vyrų spermos kiekis. 1951 m. kiekviename spermos mililitre buvo 107 mln. spermatozoidų, o septintajame dešimtmetyje šis skaičius sumažėjo daugiau kaip 50 proc. ir siekė tik 48 mln. spermatozoidų. Sumažėjo ir vidutinis spermos kiekis vienos ejakuliacijos metu. 

XX a. dešimtajame dešimtmetyje šiam klausimui pradėta skirti gerokai daugiau mokslinio dėmesio – nors kai kurie mokslininkai vis dar buvo skeptiški. Jie kaltino metodų skirtumus arba tai, kad tyrimuose dažniausiai buvo tiriami vyrai, jau gydomi nuo nevaisingumo. Dabar tokių abejonių mažėja. 

„Yra daugybė mokslinių įrodymų, rodančių šį mažėjimą, – sako Albertas Salas-Huetos iš Rovira i Virgili universiteto Ispanijoje. 

Tokiems mokslininkams kaip R. Salasas-Huetosas svarbiausias klausimas nebėra, ar šis vadinamasis „spermagedonas“ tikrai vyksta – bet kodėl ir ką su tuo daryti. Tyrimais pradedama aiškintis, kad dėl to gali būti kalti aplinkos toksinai, taip pat kiti gyvenimo būdo veiksniai, prisidedantys prie šios problemos. Geriau žinodami pagrindinius įtariamuosius, galiausiai galėsime pristabdyti šią tendenciją ar net ją pakeisti, rašo „New Scientist“.

Spermatozoidų skaičiaus mažėjimas 

Neseniai paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje teigiama, kad visame pasaulyje maždaug vienas iš šešių žmonių turi sunkumų pastoti. Galimų priežasčių yra daug, tačiau 30–50 proc. atvejų susiję su spermos kiekio ir kokybės problemomis. Gali būti, kad bendras spermatozoidų skaičius yra tiesiog per mažas arba kad spermatozoidų ląstelės sunkiai plaukia – ši problema vadinama prastu judrumu – ir dėl to labai sumažėja tikimybė, kad spermatozoidai pasieks kiaušialąstę. Kai kurie spermatozoidai gali turėti genetinių chromosomų defektų, vadinamų DNR fragmentacija. 

Niujorko Icahn Mount Sinajaus medicinos mokyklos reprodukcinės medicinos epidemiologė Shanna Swan vadovavo daugeliui daugiausiai dėmesio sulaukusių tyrimų. Jos susidomėjimas prasidėjo dešimtajame dešimtmetyje, kai JAV Nacionalinė mokslų akademija paprašė jos nepriklausomai peržiūrėti Danijoje atliktą tyrimą, kuriame buvo pranešta apie spartų spermatozoidų mažėjimą. Iš pradžių Sh. Swan buvo skeptiška: ji įtarė, kad atlikdami analizę tyrėjai galėjo nepastebėti kokio nors klaidinančio veiksnio. Tačiau išnagrinėjusi duomenis ji irgi nustatė tokį patį mažėjimo tempą, kokį buvo pateikusi ir danų tyrėjų komanda.

Mokslininkės įsitikinimas per vėlesnius dešimtmečius tik sustiprėjo. 2017 m. ji ir jos kolegos paskelbė metaanalizę, kurioje išnagrinėjo 185 tyrimų, atliktų 1973–2011 m. su daugiau nei 42 000 vyrų, duomenis – tai buvo didžiausias tokio pobūdžio tyrimas. Sh. Swan komanda nagrinėjo du skirtingus rodiklius: spermatozoidų koncentraciją spermos mililitre ir bendrą spermatozoidų skaičių mėginyje. Atrodo, kad Šiaurės Amerikoje, Europoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje abu rodikliai mažėjo vidutiniškai maždaug po 1,5 proc. per metus – taigi, per visą laikotarpį sumažėjo 50–60 proc.

Jei mažėjimas ir toliau vyktų tokiu tempu, iki XXI a. penktojo dešimtmečio vidurio spermatozoidų skaičiaus mediana pasiektų nulį. Per vieną kartą „galime visiškai prarasti gebėjimą daugintis“, 2018 m. paskelbė žurnalas „GQ“.

Atlikdami šią analizę, Sh. Swan ir jos komanda neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų daryti tvirtas išvadas apie spermatozoidų skaičių kitose pasaulio šalyse. Dabar jie šią žinių spragą užpildė papildomais duomenimis iš Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos. Vėliau 2023 m. paskelbtame tyrime pranešta apie spermatozoidų sumažėjimą visuose tirtuose žemynuose.

Tokie tyrimai turi tam tikrų apribojimų. Metaanalizes gali iškreipti duomenų rinkinių skirtumai. Skaičiuoti spermatozoidus yra sudėtingas darbas, be to, metams bėgant keitėsi tam naudojamos technologijos, todėl pateikti skaičiai gali būti iškreipti. Vis dėlto naujausiuose tyrimuose šis galimas iškraipymas kontroliuojamas, ir dėsningumas išlieka, sako Richardas Lea iš Notingemo universiteto Jungtinėje Karalystėje. 

Taip pat egzistuoja lyginamieji duomenys apie geriausią žmogaus draugą. Veterinarijos gydytojai reguliariai tikrina veislinių šunų spermos kokybę, kuri kruopščiai registruojama kontroliuojamose veisimo programose. Tai puikus duomenų šaltinis, leidžiantis tirti galimus šunų vaisingumo pokyčius laikui bėgant. 

R. Lea ir jo komanda neseniai išanalizavo duomenis, gautus iš laboratorijos, kurioje buvo matuojamas šunų spermos judrumas 1988–2014 m. laikotarpiu. Svarbiausia, kad laboratorijos metodai išliko tokie patys per visą 26 metų laikotarpį, todėl buvo pašalinta bet kokia galimybė, kad metodiniai pokyčiai galėtų iškreipti rezultatus. „Šunų spermos kokybės prastėjimas, kurį pastebėjome, prilygsta žmonių spermos kokybės prastėjimui“, – sako R. Lea. 

Vyrų nevaisingumas 

Yra viena išlyga, į kurią vis dar žiūrima rimtai. Kol kas neaišku, kiek spermatozoidų sumažėjimas yra svarbus bendram vaisingumui. Matome didelius spermatozoidų skaičiaus skirtumus tarp vyrų, neturinčių jokių rimtų sveikatos problemų, tačiau neatrodo, kad absoliutūs skaičiai turėtų didelės reikšmės pastojimo galimybėms – kol nenukrenta žemiau labai žemos ribos. „O visi vidutiniai spermatozoidų skaičiai vis dar viršija vaisingumui reikalingą lygį“, – sako Marion Boulicault iš Edinburgo universiteto. Pasak jos, gali būti, kad mes tiesiog stebime natūralų svyravimą sveikame diapazone, o ne nesibaigiantį mažėjimą.

Nepaisant to, šią tendenciją tiriantys mokslininkai nerimauja dėl mažėjimo greičio, kuris nerodo lėtėjimo požymių. Iš tiesų, Sh. Swan tyrimai rodo, kad jis gali net spartėti. „Jei per 50 metų sumažėjimas siekia 50 proc., tai kelia nerimą“, – sako R. Salas-Huetos.

Tuo tarpu R. Lea atkreipia dėmesį, kad sumažėjęs spermatozoidų skaičius sutampa su didesniu daugelio kitų pasaulinių reprodukcinių problemų paplitimu. Pavyzdžiui, vis daugiau vaikų gimsta su lyties organų apsigimimais, taip pat didėja jaunų vyrų sergamumas sėklidžių vėžiu. „Šie duomenys tikrai patikimi“, – sako jis. 

Kas lemia spermatozoidų mažėjimą? 

Manoma, kad visas šias skirtingas tendencijas gali lemti tam tikri aplinkos ar gyvenimo būdo veiksniai. Šiuo metu tai yra pagrindinė Sh. Swan domėjimosi sritis, ir ji sako, kad daugėja įrodymų, jog cheminės medžiagos gali atlikti svarbų priežastinį vaidmenį. 

Dešimtmečius taršos medžiagos, vadinamos endokrininę sistemą ardančiomis cheminėmis medžiagomis (EDC), buvo mūsų akiratyje kaip pagrindiniai įtariamieji dėl vyrų ir moterų nevaisingumo. Manoma, kad šios cheminės medžiagos trikdo hormonų signalus ir apima įprastas chemines medžiagas, randamas kai kuriuose plastikuose ir pesticiduose. 

Spermatozoidų skaičiaus sumažėjimas šiandien gali būti EDC poveikio per pirmuosius vystymosi mėnesius rezultatas. Žinome, kad vaisiaus augimą iš dalies lemia lytinių hormonų kiekis, o EDC gali sutrikdyti šį procesą. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad EDC poveikis kritiniais vaisiaus vystymosi tarpsniais gali lemti lytinių organų apsigimimus ir sumažėjusį vyrų gebėjimą gaminti spermą vėlesniame amžiuje. Be to, tyrimai, kurių metu buvo tiriami žmonės, kurie dėl savo profesinės veiklos patyrė EDC poveikį, taip pat parodė ryšį tarp poveikio ir spermatozoidų skaičiaus, gyvybingumo ir judrumo sumažėjimo. 

Aplinkos keliami pavojai

Įprasti teršalai į sėklides gali patekti su maistu ir supančia aplinka. Norėdama patikrinti, kokį poveikį tai gali turėti spermos kokybei, R. Lea komanda neseniai inkubavo šunų ir žmonių spermos mėginius su skirtingos koncentracijos dietilheksilftalatu ir polichlorintu bifenilu 153.

Pirmasis naudojamas kosmetikoje, asmens higienos priemonėse ir baldų medžiagose. Pastarasis, kadaise plačiai naudotas pramoniniuose produktuose – pavyzdžiui, dažuose ir gumoje – 2001 m. buvo uždraustas tarptautiniu mastu, nes buvo pripažintas galimai kancerogeniniu, tačiau išlieka dirvožemyje, vandenyje ir statybinėse medžiagose. Dėl to sumažėjo spermatozoidų judrumas ir padidėjo DNR fragmentacija. Sh. Swan tyrimai taip pat parodė ryšį tarp ftalatų ir mažo spermatozoidų skaičiaus.

Kiti tyrimai parodė, kad panašūs rezultatai yra susiję su bisfenoliu A (BPA) – chemine medžiaga, naudojama gaminant kietą plastiką, įskaitant maisto laikymo talpyklas ir pakartotinai naudojamus gėrimų butelius. Pavyzdžiui, vienas iš jų parodė, kad vyrams, kurie buvo veikiami BPA profesinės veiklos metu, dažniau pasireiškė sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai ir pablogėjusi spermos kokybė. 

Nors JK Maisto standartų agentūra teigia, kad paprastai maiste aptinkamas BPA kiekis nelaikomas kenksmingu, ji uždraudė jį naudoti kūdikiams skirtuose gaminiuose. Agentūra teigia, kad ji peržiūri naujausius įrodymus ir ateityje gali peržiūrėti BPA apribojimus. 

Bet kuriuo atveju, kai kurie gamintojai BPA pakeitė kitomis cheminėmis medžiagomis – pavyzdžiui, bisfenoliu F (BPF) ir bisfenoliu S (BPS). Neseniai atliktame tyrime buvo analizuojamas BPA poveikis bulių spermai, lyginant jį su BPF ir BPS poveikiu. Nustatyta, kad BPA buvo didžiausias pažeidėjas, tačiau BPF taip pat sumažino spermatozoidų judrumą, energiją ir gebėjimą apvaisinti kiaušinėlį. BPS neturėjo jokio reikšmingo poveikio. 

Mityba ir spermatozoidų skaičius 

Ne tik aplinkos toksinai yra dėmesio centre. Mitybos vaidmuo spermatozoidų skaičiaus mažėjimui taip pat buvo atidžiai išnagrinėtas. Nuo 1980 m. iki 2019 m. Anglijoje nutukusių 16 metų ir vyresnių vyrų ir berniukų skaičius išaugo nuo 6 proc. iki 27 proc. – ir panašios tendencijos pastebimos daugelyje kitų šalių. 

Daugeliu tyrimų nustatyta, kad antsvorio turintys vyrai gamina mažiau spermos, jų bendras spermatozoidų skaičius yra mažesnis, o spermatozoidų judrumas sumažėjęs. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos nevaisingumo gydymo rezultatams. 

2022 m. tyrėjų komanda, kurioje buvo ir R. Salas-Huetos, stebėjo 176 porų, apsilankiusių Masačiusetso ligoninės Bendrosios ligoninės vaisingumo centre, sėkmės rodiklius – ir išmatavo vyrų spermos kiekį. 5 centimetrais padidėjusi vyro liemens apimtis buvo susijusi su 6,3 proc. sumažėjusia spermatozoidų koncentracija ir 9 proc. sumažėjusia gyvo kūdikio gimimo tikimybe, kiekvieno gydymo ciklo metu.

R. Salas-Huetos mano, kad dėl to kaltas uždegimas. Per didelis kūno riebalų kiekis gamina uždegimines molekules, kurios gali suardyti kitus audinius, įskaitant lytinių organų audinius, ir sumažinti testosterono gamybą. „Hormonų [pusiausvyra], kurią reikia palaikyti, kad būtų gaminama sperma, visiškai sutrinka“, – sako jis.

Maisto kokybė taip pat gali būti labai svarbi. 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad vyrų, kurie reguliariai vartoja vaisius, daržoves, riešutus ir žuvį, spermatozoidų koncentracija yra didesnė ir jų judrumas didesnis nei tų, kurių mityba mažiau subalansuota. Šiuose maisto produktuose paprastai būna daug antioksidacinių junginių, kurie padeda neutralizuoti molekules, vadinamas laisvaisiais radikalais. 

Atrodo, kad spermos gamyba yra ypač jautri laisvųjų radikalų sukeliamam stresui, todėl bet kokios maistinės medžiagos, kurios naikina šias molekules, gali prisidėti prie spermos būklės gerinimo. Vieno 2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, spermos kokybei nustatyti ypač svarbus omega-3 riebalų rūgščių, kurios yra žinomi antioksidantai ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kiekis. Didelis cukraus vartojimas – priešingai – siejamas su prastesne spermos kokybe. 

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, daugiau dėmesio pradėta skirti ir virusų poveikiui spermai. Keletas tyrimų parodė, kad užsikrėtus COVID-19, sumažėja spermatozoidų skaičius ir judrumas – galbūt dėl to, kad virusas sutrikdo vėlesnius spermos vystymosi etapus, arba dėl karščio, kuris sutrikdo subtilią homeostazę, būtiną sveikos spermos augimui. 

Šis sumažėjimas paprastai atsistato, kai infekcija išnyksta, nors vienas vaisingumo centre apsilankiusių vyrų tyrimas parodė, kad praėjus daugiau nei trims mėnesiams po užsikrėtimo naujuoju koronavirusu, kai kurių vyrų spermos būklė vis dar buvo prastesnė. 

Kaip pagerinti spermatozoidų skaičių

Yra ir gerų naujienų. Jei nutukimas, mityba ir infekcija turi įtakos spermos gamybai, gyvenimo būdo intervencijos ir skiepai gali padėti sušvelninti vaisingumo krizę, o keli pastarųjų metų atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai jau suteikia pagrindo optimizmui. 

Danijos Kopenhagos universiteto mokslininkas Emilis Andersenas ir jo kolegos paprašė 56 nutukusių vyrų aštuonias savaites sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį iki 800 kalorijų per dieną. 2022 m. paskelbę rezultatus, E. Andersenas ir jo komanda nustatė, kad dalyviai vidutiniškai numetė 16,5 kg, o jų spermatozoidų skaičius padidėjo daugiau nei 40 proc. Stebint vyrus vienerius metus po dietos, paaiškėjo, kad šie pagerėjimai išliko tol, kol jie išlaikė svorį – tačiau išnyko, jei jie vėl susigrąžindavo prarastus kilogramus.

Tuo tarpu R. Salas-Huetos ir jo kolegos tyrė, kokią naudą duoda vyrų mitybos racionas, į kurį 14 savaičių buvo dedama po 60 g graikinių, migdolų ir lazdyno riešutų per dieną. Visuose šiuose riešutuose yra daug antioksidantų, kurie, kaip įtarė komanda, padėtų sumažinti genetinę spermos žalą. Žinoma, šios programos besilaikančių vyrų spermatozoidų skaičius ir judrumas padidėjo – taip pat sumažėjo DNR fragmentacija, o standartinės mitybos besilaikančių vyrų būklė nepagerėjo.

Gali būti daug įvairių būdų, kaip pasitelkti šias naudas. 2022 m. Italijoje atliktame tyrime 137 vyrams buvo pasiūlytas individualus režimas, kuriame buvo akcentuojamas didesnis fizinis aktyvumas ir Viduržemio jūros regiono dietos, į kurią įeina daugelis komponentų, kaip manoma, naudingų vaisingumui, laikymasis. Po keturių mėnesių, palyginti su kontrolinės grupės žmonėmis, jų spermos kiekis ir kokybė žymiai pagerėjo.

Fizinių pratimų poveikis spermatozoidų skaičiui 

Atsižvelgiant į tai, kad dieta ir fiziniai pratimai dažnai neatsiejami nuo gyvenimo būdo ir geros sveikatos, galima manyti, kad fiziniai pratimai bus tvirtai susiję su geresne sperma. Tačiau iš tikrųjų tai nėra taip paprasta. 

Nedidelės imties tyrimai parodė, kad spermatozoidų būklė šiek tiek pagerėja, kai atliekami vidutinio sunkumo fiziniai pratimai – pavyzdžiui, 30 minučių kardio treniruotės tris kartus per savaitę. 

Taip pat neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vyrų, kurie darbe kelia sunkius daiktus, spermatozoidų skaičius buvo 44 proc. didesnis – palyginti su tais, kurie dirbo mažiau fizinį darbą. Jų taip pat buvo didesnis testosterono ir estrogeno kiekis, kuris siejamas su geresne bendra hormonų pusiausvyra. 

Tačiau kiti tyrimai rodo, kad persistengti nereikėtų. Pavyzdžiui, spermatozoidų būklė suprastėja po sunkių fizinių pratimų – pavyzdžiui, penkias dienas po 6–8 valandas per dieną trunkančio žygio į aukštą kalną arba po 16 savaičių trukusių intensyvių dviračių sporto treniruočių. Tačiau atlikus didesnį dviratininkų tyrimą, nenustatyta jokio ryšio su vaisingumu – bet reikia daugiau įrodymų, kad būtų galima tvirtai teigti.

Taigi, kas belieka? „Jei pagalvosite, ką gydytojas lieptų jums pakeisti, kad pagerintumėte savo širdies sveikatą, pagerinsite ir savo spermos sveikatą“, – sako Sh. Swan. 

Praėjo 50 metų nuo tada, kai C. M. . Nelsonas ir R. Bunge pirmą kartą paskelbė savo atradimus. Nors šiandien mokslininkai vis dar gali diskutuoti dėl konkrečių spermos nykimo priežasčių, pasekmių ir gydymo būdų, juos vienija viena nuomonė: skubiai reikia geresnio supratimo. 

„Tai nusipelno daug dėmesio, – sako M. Boulicault. – Reprodukcinė sveikata yra tikrai svarbi žmonių gyvenimo dalis, o tai reiškia, kad mūsų moksliniai tyrimai turi būti itin budrūs ir tvirti.“ 

Sh. Swan tai lygina su klimato krize. „Mes einame tuo pačiu keliu, – sako ji. – Pirmieji perspėjimai, tada didelė neigimo banga, tada vis daugiau žmonių sutinka, kad padėtis blogėja.“ 

Toliau laukia sunkiausia dalis: imtis veiksmų. Laikrodis tiksi, o ateities kartos gali mus teisti už šiandien priimtus sprendimus, rašo „New Scientist“. 

Kas lemia spermos mažėjimą? Faktai ir prasimanymai 

Mobiliųjų telefonų naudojimas 

Atlikus 18 tyrimų metaanalizę, nustatyta, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu susijęs su sumažėjusiu spermos judrumu, gyvybingumu ir koncentracija: kuo dažniau naudojamasi mobiliuoju telefonu, tuo blogesni rezultatai. 

Spėjama, kad elektromagnetinės bangos, kuriomis perduodami duomenys, prisideda prie genetinės žalos. Tačiau įrodymai dažnai kritikuojami dėl nepakankamo patikimumo. Shanna Swan iš Icahn Mount Sinajaus medicinos mokyklos Niujorke yra skeptiška.

„Tai gali būti labai svarbu, bet dar nemačiau įtikinamų įrodymų“, – sako ji. 

Aptempti apatiniai

Vyrauja nuomonė, kad aptempti apatiniai drabužiai turi įtakos spermos kokybei – galbūt dėl sėklidžių perkaitimo. Keletas tyrimų rodo, kad aptemptų apatinių drabužių dėvėjimas susijęs su prastesne spermos kokybe. Tačiau šie tyrimai yra nedidelės imties, nesusiję su mažesniu vaisingumu ir dažniausiai atlikti su vyrais, kurie jau lankėsi vaisingumo klinikose. 

Važinėjimas dviračiu

Atrodo, kad keli nedideli tyrimai patvirtino idėją, jog balnelių sukeliamas spaudimas gali sutrikdyti kraujotaką arba sukelti audinių pažeidimus, kurie blogina spermos būklę. Tačiau 2014 m. atliktas didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 5000 dviratininkų, paneigė šią hipotezę ir nenustatė jokio ryšio tarp važiavimo dviračiu ir nevaisingumo. 

Kai kurie nedidelio masto tyrimai rodo, kad ekstremalios dviračių sporto treniruotės gali pakenkti spermos kokybei, tačiau šios išvados nebuvo patikrintos su didesniu žmonių skaičiumi.