„Moterims vaistai nuo skausmo yra mažiau veiksmingi nei vyrams.“ Šį skirtumą lemia keli veiksniai

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad moterys dažniau patiria skausmą ir serga lėtinėmis ligomis, tačiau jų reakcija į skausmo malšinimo vaistus yra mažiau efektyvi. Šį skirtumą lemia keli veiksniai, tokie kaip hormonų kaita ir medžiagų apykaitos ypatumai. Dėl to tradiciniai gydymo metodai ne visada pasiteisina, o šalutinis poveikis gali būti ryškesnis.

Hormonai, ypač estrogenai, turi didelę įtaką skausmo suvokimui ir organizmo reakcijai į vaistus. Moterų kūne estrogenų yra daugiau nei vyrų, o šie hormonai lėtina skrandžio tuštėjimą, keičia riebalų pasiskirstymą ir sumažina vaistus surišančių baltymų kiekį kraujyje. Dėl to vaistai ilgiau išlieka organizme, tačiau jų veiksmingumas gali būti mažesnis.

Be to, moterų imuninė sistema yra aktyvesnė nei vyrų, todėl uždegiminių procesų atveju jų organizmas reaguoja intensyviau. Tai paaiškina, kodėl moterys dažniau susiduria su lėtiniu skausmu ir kartais reikalauja didesnių vaistų dozių.

Tyrimai taip pat rodo, kad kai kurie priešuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, gliukokortikosteroidai ir nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVPV), moterims veikia silpniau nei vyrams.

Kodėl vaistai nuo skausmo blogiau veikia moteris

Kita teorija susijusi su mu-opioidinių receptorių, kurie atsakingi už opioidų surišimą ir skausmo reguliavimą, kiekiu. Yra manoma, kad moterų kūne šių receptorių gali būti mažiau, todėl joms reikia didesnių vaistų dozių, kad būtų pasiektas toks pats poveikis.

Tačiau šios srities tyrimai nėra vienareikšmiai – vieni mokslininkai patvirtina, kad dozės turėtų būti skirtingos, o kiti tokių skirtumų nepastebi.

Be to, moterys yra labiau linkusios patirti šalutinius opioidų poveikius ir greičiau gali tapti priklausomomis. Tai susiję su tuo, kad moterų organizmas lėčiau skaido vaistus, todėl veikliosios medžiagos koncentracija kraujyje išlieka aukštesnė ilgesnį laiką. Dėl to net ir santykinai mažos dozės gali sukelti padidėjusią perdozavimo ir priklausomybės riziką.

Ilgą laiką klinikiniuose vaistų tyrimuose moterys nebuvo įtraukiamos, nes manyta, kad jų hormonų svyravimai gali įtakoti rezultatus. Dėl to dauguma vaistų buvo kuriami pagal vyrų fiziologiją, o moterų organizmo ypatumai liko nepakankamai ištirti.

Neveiksmingo nuskausminimo pasekmės

Jei moterims nėra teikiamas tinkamas skausmo malšinimas, tai gali turėti rimtų neigiamų pasekmių.

Nepakankama skausmo kontrolė gali padidinti komplikacijų tikimybę, pailginti sveikimo procesą ir ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę.

Kasdienės užduotys tampa pernelyg sudėtingos, o galimybės ilsėtis ir atsigauti trūkumas tik dar labiau paaštrina problemą.

Be to, moterys vidutiniškai turi daugiau buitinių pareigų nei vyrai. 2019 m. tyrimai atskleidė, kad moterys dažniau užsiima maisto ruošimu, namų tvarkymu, apsipirkimu ir vaikų prižiūra. Skausmo kamuojamas vyras gali lengviau atsisakyti papildomų naštų, tuo tarpu moterys dažnai neturi tokios galimybės, kas gali lėmti lėtinio skausmo išsivystymą.

Nevaldomas skausmas taip pat gali sukelti psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ar depresija. Kai kurios moterys, bandydamos susidoroti su skausmu, imasi savigydos, pavyzdžiui, nekontroliuojamai vartoja raminamuosius.

Tačiau pastaraisiais metais situacija pamažu gerėja – šiuolaikinė medicina vis daugiau dėmesio skiria lyčių skirtumams skausmo suvokime.

Mokslininkai kuria inovatyvius gydymo būdus, kuriuose atsižvelgiama į moterų biologinius ypatumus. Pavyzdžiui, vystomi biomarkeriai, kurie leis tiksliau įvertinti skausmo intensyvumą ir individualiai pritaikyti gydymo schemas.

Tačiau kol kas tokių sprendimų nėra. Todėl moterys raginamos aktyviai dalyvauti gydymo procese, studijuoti informaciją apie vaistus ir reikalauti iš gydytojų individualaus požiūrio.

Aptarus galimą šalutinį poveikį ir pakoregavus dozę, galima rasti geriausią sprendimą veiksmingam skausmo malšinimui.