Mokslininkai: šis priedas greitajame maiste kažkiek apsaugotų nuo persivalgymo

Daugybė tyrimų parodė, kad greitasis maistas yra susijęs su didesne nutukimo, antro tipo diabeto ir kitų lėtinių ligų išsivystymo rizika. Neaišku, kodėl taip yra, tačiau vienas iš paaiškinimų yra tas, kad šie produktai skatina žmones persivalgyti – nes juose gali būti daug riebalų ir cukraus arba jie yra mažiau sotūs.

„Turime suprasti, kaip patobulinti maisto perdirbimą ir sudėtį, kad išvengtume persivalgymo, – sako Anja Bosy-Westphal iš Kylio Kristiano Albrechto universiteto Vokietijoje. – Didelis baltymų kiekis gali padėti pasiekti šį tikslą.“ 

Baltymai yra sotesni ir jiems suskaidyti reikia daugiau energijos nei kitoms maistinėms medžiagoms. Taigi, A. Bosy-Westphal ir jos kolegos sudarė dvi dietas, kurių 85 proc. kalorijų sudarė greitojo maisto produktai. Tačiau vienoje dietoje buvo 30 proc. baltymų ir 29 proc. angliavandenių, o kitoje – tik 13 proc. baltymų ir 46 proc. angliavandenių. Skirtumus daugiausia lėmė baltymų ir kalorijų kiekis. Visų kitų maistinių medžiagų kiekiai buvo maždaug vienodi.

Dvidešimt vienas suaugęs žmogus, neturintis sveikatos sutrikimų, 54 valandas laikėsi kiekvienos dietos, o tarp jų buvo keturių dienų pertrauka. Dalyviai, laikydamiesi dietos, buvo uždaryti sandarioje patalpoje, todėl tyrėjai galėjo apskaičiuoti, kiek kalorijų jie sudegino pagal deguonies suvartojimą ir anglies dioksido gamybą. Kambaryje buvo lova, kriauklė, tualetas, rašomasis stalas ir bėgimo takelis. Dalyviams buvo leidžiama tik lengva fizinė veikla, kad būtų užtikrintas tyrimo nuoseklumas, taip pat dėl to, kad nebuvo dušo.

Vidutiniškai dalyviai per dieną suvartojo beveik 200 kalorijų mažiau ir sudegino 130 kalorijų daugiau, laikydamiesi daug baltymų turinčios greitojo maisto dietos, nei laikydamiesi standartinės greitojo maisto dietos. Tačiau jie vis tiek suvalgė apie 20 proc. daugiau kalorijų, nei sudegino. 

„Tai reiškia, kad didelis baltymų kiekis greitojo maisto produktuose sumažina persivalgymo kiekį, bet nuo jo neapsaugo“, – sako A. Bosy-Westphal. Tačiau negalime tvirtai teigti, kad dalyviai tikrai persivalgė, sako Sanderis Kerstenas iš Kornelio universiteto Niujorke – nes žmonės, pavalgę gausų maistą, yra linkę kompensuoti tai mažesniu kiekiu maisto per kelias kitas dienas. 

„Tikrai nežinote, koks būtų ilgalaikis šios dietos poveikis, jei ją pratęstumėte ilgiau nei tas 54 valandas“, – sako mokslininkas.

Pasak jo, dalyviai galėjo valgyti daugiau iš nuobodulio, nes jie buvo uždaryti patalpoje. Vis dėlto šios išvados yra svarbus žingsnis gerinant mūsų supratimą apie greitąjį maistą, sako Tera Fazzino iš Kanzaso universiteto JAV. 

„Tai tikrai nevienalytė maisto produktų grupė“, – teigia ji pažymėdama, kad šis tyrimas rodo, jog kai kurie iš jų gali paskatinti persivalgymą labiau nei kiti, tačiau yra ir kitų veiksnių, ne tik maistinių medžiagų sudėtis.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Metabolism“. 

Parengta pagal „New Scientist“.