„Mikroskopinis, bet potencialiai mirtinas.“ Biologai įspėja apie pavojų

Tirpstant amžinajam įšalui kyla grėsmė, kad pasaulis susidurs su naujais juodligės atvejais bei iki šiol žmonijai nežinomomis ligomis.

Tokį susirūpinimą išreiškė Rutgerso universiteto evoliucinės biologijos specialistas Skotas Traversas (Scott Travers).

„Forbes“ straipsnyje jis aiškina, jog maždaug 15 % Šiaurės pusrutulio teritorijos yra padengta savotiška „biologine kapsule“ – ledu, kuriame tūkstančius metų buvo įkalintos organinės medžiagos, stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir dar pavojingesni elementai – seniai užsnūdę mikrobai, įskaitant bakterijas ir virusus, su kuriais žmonija iki šiol nėra susidūrusi.

Amžinasis įšalas šiandien nyksta sparčiu tempu, atverdama kelią šiems priešistoriniams mikroorganizmams.

Traversas akcentuoja, kad amžinasis įšalas ne tik palaiko Arkties kraštovaizdžio stabilumą, bet ir yra itin svarbus visos planetos klimato sistemai. Jame saugoma dvigubai daugiau anglies, nei šiuo metu yra atmosferoje.

Kai įšalas tirpsta, išsiskiriantis anglies dioksidas dar labiau skatina klimato šiltėjimą, taip sukurdamas uždarą ir pavojingą ciklą. Tačiau pats didžiausias pavojus, slypintis po amžinojo įšalo sluoksniu, yra mikroskopinis, bet potencialiai mirtinas, įspėja mokslininkas.

Dar 2016 m. Jamalo pusiasalyje juodligės protrūkis lėmė, kad keli žmonės buvo hospitalizuoti, o vienas 12-metis berniukas neišgyveno. Ši liga taip pat smarkiai paveikė vietinius šiaurinius elnius – išmirė daugiau nei 2 300 gyvūnų.

Mokslininkai nustatė, kad užkrato šaltinis buvo seniai nugaišusio ir įšale išlikusio šiaurinio elnio skerdena.

Kai temperatūra pakilo, Bacillus anthracis sporos vėl pateko į aplinką, suaktyvindamos ligą. Vis dėlto šis atvejis gali būti tik įspėjimas apie dar rimtesnius protrūkius ateityje.

„Juodligė yra laikoma moderniu patogenu – mokslininkai jau buvo su ja susipažinę, o ši bakterija buvo paplitusi regione. Paskutinis protrūkis šioje teritorijoje įvyko prieš 75 metus, vadinasi, bakterija išbuvo įšale palyginti trumpą laikotarpį, kol vėl iškilo į paviršių. Tačiau kyla klausimas – kas nutiks su patogeniniais mikroorganizmais, kurie užšalo prieš milijonus metų? Skirtingai nei juodligė, kurią galima gydyti šiuolaikinės medicinos priemonėmis, amžinajame įšale gali slypėti senovinės ligos, su kuriomis gyvieji organizmai nebuvo susidūrę per pastaruosius laikotarpius. Kai kurios iš jų galėjo būti ankstesnių pandemijų palikimas, o kitos – priklausyti jau išnykusioms ekosistemoms, todėl jų poveikis šiuolaikiniame pasaulyje yra visiškai nenuspėjamas“, – teigia Traversas.

Mokslininkai jau sugebėjo atgaivinti Sibire rastus 30 000 metų senumo virusus, kurie vis dar buvo užkrečiami, nors paveikė tik amebas.

Kol kas žmonėms pavojingų virusų iš amžinojo įšalo atkurti nepavyko, tačiau pats faktas, kad senoviniai mikrobai gali išlikti gyvybingi, kelia nerimą: kokios dar paslaptys slypi giliai amžinajame įšale ir laukia savo pabudimo?

Senųjų mikroorganizmų atgaivinimas primena Pandoros skrynią – vieną kartą ją atvėrus, gali kilti nenumatytų pasekmių.

Amžinajame įšale slypi daugybė dar neištirtų bakterijų ir virusų, kurių daugelis gali išlikti aktyvūs.

Vis dar neaišku, ar jie kelia realią grėsmę žmonėms, gyvūnijai ir augalijai, ar tiesiog natūraliai sunyks aplinkoje, nesukeldami didesnių padarinių.