„Lietuvos gyventojų mityboje gaunasi 1:30, o kartais ir 1:50. Tikslas praktiškai neįmanomas“

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra apskaičiavusi, kad žmogaus sveikatai palankiausias omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis būtų 1:1, tačiau šis tikslas praktiškai neįmanomas, todėl rekomenduojamas santykis 1:5. 

„Bet kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojų mityboje gaunasi 1:30, o kartais ir 1:50. Matome, kaip mažai mes gauname omega-3 riebalų rūgščių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė R.Stukas, prisipažinęs, kad ir pats vartoja omega-3 maisto papildus. 

Jis pridūrė, kad su maistu gaunant per daug omega-6 riebalų, šie gali slopinti omega-3 įsisavinimą. Tai tik dar labiau apsunkina problemą.

Perkant maisto papildus, profesorius patarė atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Eikozapentaenas (EPA) ir dokozaheksaenas turėtų sudaryti maždaug 1000 miligramų. 

„Pagal sudėtį kartais matome, kad vienoje kapsulėje tiek nėra, bet iš 2 kapsulių tas kiekis susidaro. Reikia neapsigauti, nes kartais ant etiketės nurodytas kapsulės svoris, o mums reikia žinoti, kiek toje kapsulėje yra omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Todėl reikia skaityti sudėtį“, – akcentavo R.Stukas.

Tačiau nedera viršyti nustatytos rekomenduojamos dozės, nes antioksidantų perteklius organizme gali atsisukti kitu galu, t. y. pakenkti sveikatai. 

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad omega-3 rūgštys šiek tiek skystina kraują. Todėl antikoaguliantus geriantys žmonės dėl maisto papildų vartojimo turėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. 

„Būtų rekomendacija omega-3 riebalų rūgštis suvartoti vakare. Kadangi jos šiek tiek skystina kraują, naktį, miego metu, kraujo tėkmė ir aprūpinimas deguonimi bus geresni. Tos polinesočiosios riebalų rūgštys turės dar vieną poveikį, kuris yra geras, kurį irgi reikia išnaudoti“, – sakė R.Stukas. 

Maisto įvairovė

Pasaulio „mėlynųjų zonų“, įskaitant Viduržemio jūros regioną, gyventojai pasižymi ilgaamžiškumu ir rečiau serga širdies ligomis. Gera jų sveikata siejama ir su ženklia riebios žuvies dalimi mitybos racione.

Tačiau į dietas R. Stukas žiūri kritiškai, nes laikini mitybos pokyčiai ilgalaikės naudos neduoda. Dėliodamas mitybos planą žmogus turi suteikti, kad jo principų laikytis reikės neribotą laiką. 

„Žmogui nusibosta laikytis dietos ir jis grįžta prie buvusių savo mitybos įpročių, kurie ne visada būna sveiki. Todėl maistą reikia rinktis sąmoningai ir savo racioną, atsižvelgiant į mokslu grįstas rekomendacijas, reikėtų sudaryti tokį, koks jis galėtų būti visą laiką. 

Svarbu maisto įvairovė, nes kiekvienas produktas savo sudėtyje turi skirtingų biologiškai aktyvių medžiagų. Vienas produktas neturės jų visų“, – akcentavo R.Stukas.

Jis pastebėjo, kad omega-3 maisto papildai dažnai derinami su vitaminu D. Taip daroma, nes šios dvi medžiagos sustiprina viena kitos pasisavinimą organizme.

Kas privalo atsidurti pietų lėkštėje? 

Dažnai žmonės skundžiasi energijos stygiu. Kaip galėtų padėti maistas? Pasak profesoriaus, pirmiausia derėtų nepamiršti ryte suvalgyti pusryčių. 

„Geriausia papusryčiauti tokiu maistu, kurio virškinimas ir medžiagų įsisavinimas yra gana greitas. Galima rekomenduoti įvairių rupių kruopų košes, kur yra stambiamolekuliniai angliavandeniai, jie pradedami skaldyti jau burnoje. 

Aišku, košės nusibostų. Todėl čia tik vienas iš dažnai vartotinų patiekalų“, – sakė R. Stukas. 

Žmonės kartais juokiasi: „Kava – mano pusryčiai“. Tačiau profesorius įspėjo, kad pilti kavą į tuščią skrandį šiukštu negalima. Tokiu atveju išsiskiria skrandžio sultys, kurios neturi, ką virškinti ir dirgina visą žarnyną. Taip ir skrandžio opa gali atsirasti, išsivystyti gastroezofaginis refliuksas. 

„Kas nėra įpratęs pusryčiauti, reikėtų pradėti nors nuo kelių kąsnių ir po truputį savo mitybos įpročius pakeisti. Tikrai reikia, kad skrandis nebūtų tuščias“, – pabrėžė R. Stukas. 

Pietų lėkštėje turėtų atsidurti bent viena žalios spalvos daržovė, nes jos pasižymi magnio gausa. Šis mikroelementas naudingas nervų sistemai, saugo nuo streso.

Kokia didžiausia Lietuvos gyventojų mitybos problema? 

Pasak specialistų, jie suvartoja per daug gyvūninės kilmės riebalų ir suvalgo per mažai daržovių. 

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad daržovėse, ypač šakniavaisiuose, yra daug skaidulinių medžiagų, kurios yra gerųjų žarnyno bakterijų maistas. O apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą mūsų sveikatai yra labai daug tyrimų. Nuo jų gyvybinės veiklos priklauso ne tik virškinimo procesas, bet ir imuninės sistemos stiprumas, polinkis sirgti viena ar kita liga, intelekto koeficientas (ypač kalbant apie vaikus), polinkis sirgti neurologinėmis ligomis, mūsų psichinė sveikata“, – vardijo R. Stukas. 

Morka, ropė, burokėliai ar rauginti kopūstai – puikūs skaidulų šaltiniai. Profesorius taip pat patarė į kasdienius patiekalus įdėti šaukštą kviečių ar avižų sėlenų. Nei skonis, nei kvapas nepasikeis, o suvalgysite daugiau organizmui naudingų skaidulų.