Dėl jaudulio „susuka“ pilvą? Tam yra paaiškinimas

Tradicinė kinų medicina (TKM), gyvuojanti jau kelis tūkstančius metų, turi aiškų supratimą apie emocijų ir kūno tarpusavio ryšį.

Organai bei jausmai veikia vieni kitus, sudarydami vientisą sistemą. Pažvelkime, kaip ši sąveika vyksta – kodėl pyktis kenkia kepenims, o baimė – inkstams, ir kaip galime nuo to apsisaugoti.

Kinų išminčiai nuo seno kartojo: „Lengviau ligą užkirsti, nei ją gydyti.“ Skirtingai nei vakarietiška medicina, kuri dažnai kūną ir psichiką vertina atskirai, rytų medicina žvelgia į žmogų kaip į nedalomą visumą.

Čia kiekviena emocija priskiriama konkrečiam organui, todėl vieno disbalansas paveikia visą organizmą.

Tai – ne mistika, o šiuolaikinės psichosomatikos patvirtinti stebėjimai. Pavyzdžiui, ilgalaikis stresas iš tikrųjų silpnina virškinimo sistemą, o neišreikštos emocijos gali sukelti raumenų įtampą.

Kaip veikia emocijos ir kūno organai?

Jeigu ligos emocinės priežastys ignoruojamos, gydymas dažnai tampa neveiksmingas. Štai pavyzdys – migrenos dažnai kartojasi tol, kol žmogus neišmoksta suvaldyti pykčio.

Pagal TKM, kepenys atsakingos už sklandų gyvybinės energijos – „či“ – tekėjimą. Kai pykstame, ši energija sustingsta. Trumpalaikis pyktis sukelia kraujo antplūdį į galvą – veidas parausta.

Tačiau nuolatinė įtampa gali pasireikšti galvos skausmais, menstruacijų sutrikimais, akių paraudimu, depresija, autoimuninėmis ligomis. Ir atvirkščiai – sutrikusios kepenų funkcijos žmogų padaro irzlesnį.

Užsisuka užburtas ratas, kurį būtina nutraukti: kvėpavimo pratimai padeda suvaldyti emocijas, o sveika mityba (daugiau žalumynų, mažiau riebaus maisto ir alkoholio) – palaikyti kepenų sveikatą.

Inkstai kinų medicinoje laikomi gyvybinės jėgos šaltiniu. Jie ne tik šalina skysčius, bet ir reguliuoja lytinę sveikatą, kaulų būklę, valią ir pasitikėjimą savimi.

Baimės fiziniai pasireiškimai – dažnas šlapinimasis (prisiminkite posakį „apsišlapino iš baimės“), nugaros skausmas, spengimas ausyse, plaukų slinkimas, šaltos pėdos.

Vaikams, augantiems nuolatinės baimės aplinkoje, dažnai pasireiškia naktinis šlapinimasis – tai aiškus inkstų energijos silpnėjimo požymis.

Rodos, džiaugsmas – visada gerai? Ne visai. TKM moko, kad per didelis džiaugsmas ar susijaudinimas (pavyzdžiui, lošimo azartas) gali kenkti širdžiai taip pat, kaip ir neigiamos emocijos.

Kinų požiūriu, širdis – ne tik kraują pumpuojantis raumuo, bet ir emocijų bei sąmonės centras.

Kai širdies energija išsibalansuoja, gali atsirasti nemiga, košmarai, nerimas, depresija, širdies ritmo sutrikimai ar emocinis tuštumos pojūtis. Įdomu tai, kad energetiškai stipri širdis lemia aiškų mąstymą ir stabilų emocinį foną.

Norint palaikyti širdies pusiausvyrą, rekomenduojama vengti stimuliatorių (kava, energetiniai gėrimai), ugdyti dėkingumą (rašyti „pozityvo dienoraštį“) ir ieškoti džiaugsmo paprastuose dalykuose.

Plaučiai – mūsų gebėjimas „kvėpuoti pilna krūtine“. Jie atsakingi už kvėpavimą ir imunitetą.

Gilus liūdesys ar netektis iškart paveikia kvėpavimą – atsiranda gumulas gerklėje, tampa sunku įkvėpti.

Lėtinis sielvartas silpnina plaučius, žmogus tampa labiau pažeidžiamas kvėpavimo takų ligoms, gali atsirasti dusulys, astma, odos sausumas, dažnas verkimas, gerklės spazmai.

Kaip išmokti klausytis kūno ir išvengti ligų?

Kai suprantame, kaip emocijos veikia mūsų organizmą, įgyjame stiprų įrankį sveikatai palaikyti. Stebėdami savo būseną, galime ne tik geriau pažinti savo kūną, bet ir užkirsti kelią įvairioms ligoms. Štai keli praktiniai patarimai, kurie padės tai pasiekti.

• Stebėkite emocijų ir kūno ryšį. Jei pastebite, kad tam tikros emocijos nuolat sukelia fizinius negalavimus – tai rimtas signalas, kad metas atkreipti dėmesį į vidinę būseną.
• Įtraukite kvėpavimo praktikas. Gilus, sąmoningas kvėpavimas padeda nusiraminti ir harmonizuoja vidaus organų veiklą.
• Maitinkitės pagal emocinę būseną. Jei dažnai jaučiate dirglumą, rinkitės daugiau žalumynų. Jei kamuoja nerimas – rinkitės šiltus, raminančius, maistingus patiekalus.
• Neignoruokite nuolatinių simptomų. Jei tam tikras organas vis siunčia diskomforto signalus, verta ieškoti ne tik fizinių, bet ir emocinių priežasčių.