„Precedento neturintis vaizdas.“ Kaip kas savaitę keičiasi nėščiosios organizmas

„Gavome precedento neturintį vaizdą, kaip kas savaitę keičiasi motinos organizmas, kad kompensuotų neįtikėtiną jam tenkantį krūvį, ir kiek laiko jam reikia atsigauti po gimdymo“, – sako Weizmanno mokslo instituto Rehovote (Izraelis) darbuotojas Uri Alonas.

Nors nėštumas yra svarbus, jis nepakankamai ištirtas, teigia jis. Pavyzdžiui, ankstesniuose tyrimuose buvo stebima, kaip keičiasi maždaug 20 kraujo žymenų – tokių kaip druskos ir geležies – kiekis, dešimtims moterų nėštumo metu ir iki maždaug 6 savaičių po gimdymo – naudojant mėginius, paimtus standartinių sveikatos priežiūros paslaugų metu. 

„Šie eksperimentai paprastai atliekami su nedideliu skaičiumi pacienčių, o mėginiai imami tik kartą per kiekvieną trimestrą arba vieną kartą po gimdymo“, – sako U. Alonas.

Siekdami gauti išsamesnį vaizdą, tyrėjai išanalizavo kraujo mėginius, anksčiau paimtus iš daugiau kaip 160 000 Izraelio moterų, kurių amžius nuo 25 iki 31 metų, ir kurios kartu turėjo daugiau kaip 300 000 nėštumų. Kartu šie mėginiai leido susidaryti momentinį „kūno atvaizdą“ kiekvieną savaitę nuo 20 savaičių iki pastojimo iki 18 mėnesių po gimdymo, kiekvienai moteriai pateikiant kelių taškų duomenis. 

Šis metodas leidžia gauti naudingų įžvalgų apie tai, kaip apskritai keičiasi organizmas nėštumo metu populiacijos lygmeniu, nors stebint tas pačias moteris per tam tikrą laiką būtų galima susidaryti geresnį vaizdą apie individualias trajektorijas, sako Christophas Leesas iš Londono imperatoriškojo koledžo. 

Tyrėjai nustatė 76 kraujo žymenų – pavyzdžiui, baltymų, riebalų ir druskų, kurie rodo kepenų, inkstų, kraujo, raumenų, kaulų ir imuninės sistemos veiklą – pokyčius. Jie nustatė, kad kiekvienas iš šių žymenų nėštumo metu labai skyrėsi nuo prieš pastojimą buvusio lygio, o po to palaipsniui grįžo į prieš nėštumą buvusį lygį arba šoktelėjo į priešingą pusę, kol vėl nusistovėjo iki prieš nėštumą buvusio bazinio lygio.

Mokslininkai nustatė, kad 36 žymenys, įskaitant su kraujo krešėjimu susijusius, atsistatė per mėnesį po gimdymo, o 31 žymeniui atsistatyti prireikė daugiau nei 10 savaičių. 

Pavyzdžiui, kai kuriems kepenų ir imuninės sistemos pokyčiams sugrįžti į prieš nėštumą buvusį lygį prireikė maždaug 5 mėnesių, o keliems inkstų rodikliams prireikė maždaug pusės metų. 

Kai kuriems kaulų ir raumenų žymenims prireikė dar daugiau laiko. Neaišku, ką tiksliai tai reiškia moterų sveikatai, tačiau tai turėtų būti ištirta ateityje, sako U. Alonas. 

Be to, keletas kitų žymenų net ir praėjus daugiau nei metams po gimdymo taip ir nesugrįžo į pradinį lygį. 

„Šiek tiek senamadiškas požiūris, kad praėjus šešioms ar aštuonioms savaitėms po nėštumo visi visiškai grįžta į normalią būseną, yra akivaizdžiai klaidingas“, – sako Ch. Leesas.

Pavyzdžiui, geležies kiekis dar ilgai po gimdymo išliko žemas. 

„Tikėtina, kad po gimdymo moterys bus anemiškos [turės mažai geležies] dėl kraujavimo ir dėl to, kad besivystantis vaisius iš jų organizmo paima daug geležies atsargų, – sako Ch. Leesas. – Įprastai manome, kad geležies atsargos atsistato per 6–12 mėnesių, tačiau šis tyrimas rodo, kad tai gali užtrukti dar ilgiau.“

Tuo tarpu baltymo, vadinamo CRP, lygis išliko aukštas.

„CRP turi įtakos įvairūs procesai, vienas iš jų – uždegimas, tačiau įtakos gali turėti ir tokie dalykai kaip hormonų pokyčiai“, – sako Ch. Leesas. 

Kitoje analizėje komanda nagrinėjo skirtumus tarp moterų, kurios sirgo preeklampsija – nėštumo metu pasireiškiančia būkle, kai aukštas kraujospūdis gali sukelti galvos skausmus, regėjimo sutrikimus ir skausmą žemiau šonkaulių – ir tų, kurios nesirgo preeklampsija. Tai atskleidė, kad prieš pastojimą moterims, kurioms išsivystė preeklampsija, buvo padidėjęs kraujo ląstelių fragmentų, vadinamų trombocitais, ir baltymo, vadinamo ALT, kiekis.

Jei tolesni tyrimai parodys, kad šie prieš pastojimą esantys žymenys iš tiesų rodo preeklampsijos riziką, jie potencialiai galėtų būti naudojami didelės rizikos atvejams nustatyti. 

„Tada būtų galima moterims pasiūlyti būdų, kaip pagerinti sveikatą prieš nėštumą, t. y. sportuoti ir patarti, kaip elgtis, kad rizika sumažėtų“, – sako Ch. Leesas. 

Tyrimas publikuotas žurnale „Science Advances“. 

Parengta pagal „New Scientist“.