Paslėpta grėsmė kiekviename kąsnyje. „Normas viršija kelis kartus“

Druska – neatsiejama mūsų mitybos dalis. Nors ji būtina normaliam organizmo funkcionavimui, jos perteklius gali smarkiai pakenkti sveikatai. Klausimas – kiek druskos jau yra per daug? – vis dar kelia ginčų tarp mokslininkų.

Tačiau dauguma sveikatos organizacijų sutaria: viršijus rekomenduojamą dienos normą, kyla rimta grėsmė organizmui.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio per dieną, tai atitinka maždaug 5 gramus druskos.

Tuo tarpu Amerikos širdies asociacija siūlo dar griežtesnes ribas – ne daugiau kaip 2,3 gramo natrio, o idealiu atveju – tik 1,5 gramo.

Deja, realybė daug niūresnė: daugelyje šalių žmonės šias normas viršija kelis kartus. Pavyzdžiui, JAV vidutinis dienos suvartojimas siekia apie 3,4 gramo natrio, o kai kuriose Azijos šalyse – net 4,3 gramo.

Druska – tylus žudikas tavo virtuvėje?

Druska susideda iš dviejų elementų – natrio ir chlorido. Tačiau būtent natris yra pagrindinis kaltininkas, sukeliantis neigiamą poveikį organizmui.

Jis išbalansuoja skysčių pusiausvyrą, priverčia organizmą kaupti vandenį, todėl padidėja kraujo tūris, o kartu – ir spaudimas širdžiai bei kraujagyslėms.

Ilgainiui per didelis druskos kiekis verčia širdį dirbti intensyviau, o tai sukelia aukštą kraujo spaudimą – vieną iš pagrindinių hipertenzijos, infarkto, insulto ir širdies nepakankamumo rizikos veiksnių.

Nuo to kenčia ir inkstai – jiems tenka apdoroti perteklinį natrį, o tai didina inkstų ligų riziką.

Tačiau tuo pasekmės nesibaigia. Ilgalaikis aukštas druskos vartojimas skatina kraujagyslių siaurėjimą, didina aterosklerozės ir trombų riziką.

Pakenkiama ir virškinimo sistemai – pažeidžiama skrandžio gleivinė, didėja opų ir net vėžio tikimybė. Kai kurie tyrimai taip pat parodė ryšį tarp druskos pertekliaus ir kalcio netekimo kauluose, o tai gali skatinti osteoporozės vystymąsi.

Nepaisant visų įspėjimų, egzistuoja ir kitokia nuomonė. Kai kurie mokslininkai mano, kad griežti apribojimai dėl druskos yra pervertinti ir nėra pakankamai pagrįsti moksliškai.

2013 m. JAV Medicinos institutas paskelbė ataskaitą, kurioje teigta, jog trūksta įrodymų, kad reikėtų itin griežtai riboti natrio suvartojimą.

Be to, yra duomenų, kad druska gali būti naudinga – kai kurie tyrimai rodo, jog ji gali padėti imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus reakcija į druską – individuali. Aktyvų gyvenimo būdą turintiems asmenims arba dirbantiems aukštoje temperatūroje, kur prakaitavimas itin intensyvus, gali prireikti daugiau natrio nei įprasta.

Beje, didžioji dalis suvartojamos druskos – ne iš druskos barstytuvų, o iš perdirbtų produktų: dešrų, konservų, pusgaminių, greito maisto.

Skaičiuojama, kad net 70 % natrio gaunama būtent iš tokių šaltinių. Atsisakius perdirbtų produktų galima reikšmingai sumažinti druskos suvartojimą.

Bet kodėl žmonės taip mėgsta sūrius patiekalus? Priežastis paprasta – druska sustiprina skonį.

Visgi, norint sumažinti jos kiekį, galima naudoti natūralius prieskonius: česnaką, citrinų sultis, petražoles, pipirus ir kitas žoleles, kurios suteikia skonio be žalingo natrio pertekliaus.

Viena perspektyviausių priemonių – druskos pakaitalai su kalio junginiais.

Kinijoje atlikti tyrimai parodė, kad pakeitus ketvirtadalį natrio į kalį, insulto atvejų sumažėjo 12 %, o širdies ligų – 13 %.