Senolių išmintį surinkusi mokslininkė atskleidė ilgaamžiškumo receptą: kasdien daro 4 dalykus

Bostono universiteto neuromokslininkė Stacy Andersen daugiau nei 20 metų tyrinėjo šimtamečius žmones. Ko išmoksta, moteris pritaiko ir savo asmeniniame gyvenime.

Tyrėja dalyvavo atliekant „Naujosios Anglijos šimtamečių tyrimą“, pati važinėjo po JAV ir bendravo su daugybe ilgaamžių.

„Nesiekiame, kad visi gyventų iki 100 metų. Bet norime, kad žmonių sveiko gyvenimo trukmė būtų ilgesnė“, – sakė S.Andersen.

Ar žmogus sulauks ypač garbingo amžiaus, pavyzdžiui, 105 metų, labiau priklauso nuo genetikos. Tačiau sveiki įpročiai net ir tiems, kurie pralaimėjo genų loterijoje, gali padėti sulaukti 80-ies ar 90-ies metų. 

Nėra vieno ilgaamžiškumo recepto, kuris tiktų visiems. Tačiau mokslo patikrintos strategijos – patikimiausias būdas sveikai senėti.

S.Andersen atvirai papasakojo, kokius įpročius ir pati perėmė iš sutiktų ilgaamžių. 

1. Penkių spalvų maistas kasdien 

S.Andersen stengiasi kasdien suvalgyti 5 skirtingų spalvų vaisių ir daržovių. Tikslas – gauti įvairių maistinių medžiagų. 

Jei norite senatvėje jaustis gerai, ypač svarbu teikti pirmenybę vaisiams, daržovėms, ankštinėms daržovėms, riešutams ir liesai mėsai. Pavyzdys – dietologų ir ilgaamžiškumo tyrėjų išgirta Viduržemio jūros dieta. 

Ji pagrįsta šio regiono šalių, tokių kaip Italija, Graikija ir Turkija, gyventojų mitybos įpročiais. Leidinys „US News & World Report“ jau 8 metus iš eilės Viduržemio jūros dietą pripažino pačia sveikiausia. 

2023 m. atliktas didelės apimties tyrimas parodė, kad 40-ies metų amžiaus žmonės, pakeitę nesveiką mitybą, kad ji labiau atitiktų Viduržemio jūros dietos principus, gali 10 metų prailginti savo gyvenimo trukmę. 

2. Kasdien mankštinkitės ir keiskite pratimus 

S.Andersen stengiasi, kad nė viena diena neprabėgtų be judesio. Jos įsitikinimu, svarbi įvairovė, todėl ilgus žygius su šunimi derina prie bėgimo treniruočių lauke ir ant bėgtakio.

Tyrėja pasakojo, kad ilgaamžiai neleidžia vakarų prie televizoriaus, įprastai jie būna aktyvūs. Kaip taisyklė, iki 90-ies metų jie puikiai tvarkosi buityje ir be vaikų pagalbos, vidutiniškai vairuoja 10 metų ilgiau nei jų bendraamžiai bei dirba penkeriais metais ilgiau.

Dažnai ilgaamžiai daug vaikšto, taip pat atlieka tempimo pratimus. Tačiau susirenka ir praktinius fizinio aktyvumo taškus, pavyzdžiui, tvarko namus, dirba sode ir kieme. 

Ryšys tarp ilgaamžiškumo ir aktyvaus gyvenimo būdo yra tvirtai įrodytas. Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad užtenka 11 minučių per dieną būti fiziškai aktyviems ir sumažėja rizika mirti nuo lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys. 

3. Kokybiškas miegas 

S.Andersen stengiasi miegoti bent 8 valandas kasnakt. 

Pagal rekomendacijas, miegoti reikia nuo septynių iki devynių valandų. Tačiau daugėja įrodymų, kad nuoseklus miego ritmas gali būti svarbesnis nei miego trukmė. 

Kiekvienas žmogus yra skirtingas, tad pagrindinis rodiklis turėtų būti žvalumo jausmas ryte, o ne miego valandų skaičius, akcentavo S.Andersen.

„Tai yra jausmas, kai atsibudus esate pasiruošę pradėti dieną“, – paaiškino neuromokslininkė. 

Pasak jos, miego metu vyksta smegenų apsivalymas – „išplaunami“ baltymai, kurie, kaip manoma, prisideda prie Alzheimerio ligos atsiradimo.

4. Mokykitės naujų įgūdžių

S.Andersen neseniai pradėjo buriuoti. Pasak jos, tai lavina kūną ir smegenis. „Jei norisi išbandyti ką nors, drąsiai imkitės naujų dalykų!“, – sakė ji.

Pavyzdžiui, keletas jos sutiktų ilgaamžių senatvėje pradėjo tapyti. 

Užsiimant veikla, kuri įdarbina smegenis ir sutelkia dėmesį, stiprėja neuronų jungtys ir mezgasi naujos, o tai yra ypač naudinga smegenų sveikatai. 

„Vien tik kryžiažodžių sprendimas, kai tiesiog sužinote naują informaciją, tikriausiai nebus toks naudingas“, – paaiškino S.Andersen. 

Parengta pagal „Business Insider“ inf.