Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Žalioji arbata ir kava – du populiarūs gėrimai, lydintys daugelio mūsų kasdienybę. Tačiau dažnai kyla klausimas: kuris iš jų iš tiesų yra palankesnis mūsų organizmui? Leiskimės į šių gėrimų pasaulį ir panagrinėkime jų privalumus bei trūkumus, kad suprastume, kodėl pasirinkimas tarp kavos ir arbatos gali reikšmingai paveikti jūsų sveikatą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kofeino kiekio skirtumaiKofeinas – plačiai žinomas stimuliatorius, natūraliai randamas tiek kavos pupelėse, tiek žaliosios arbatos lapuose. Vis dėlto, šių gėrimų kofeino kiekis ženkliai skiriasi. Kavos puodelyje rasime maždaug tris kartus daugiau kofeino nei tokio paties tūrio žaliosios arbatos. Pavyzdžiui, standartinė 240 ml kavos porcija gali turėti apie 96 mg kofeino, o analogiškas žaliosios arbatos kiekis – tik apie 29 mg. Svarbu atsiminti ir rekomenduojamas kofeino normas: suaugusiems patariama neviršyti 400 mg per dieną, paaugliams – 100 mg, o vaikams – 2,5 mg vienam kūno svorio kilogramui. Naudingosios savybės: antioksidantai ir ne tikTiek žalioji arbata, tiek kava yra turtingi antioksidantų, ypač polifenolių, kurie aktyviai kovoja su oksidaciniu stresu organizme. Nors laisvieji radikalai yra būtini tam tikriems procesams, jų perteklius gali sukelti žalingą oksidacinį stresą, prisidedantį prie įvairių ligų ir senėjimo. Žaliojoje arbatoje ir kavoje gausu chlorogeno rūgšties (CGA) ir epigalokatechino galato (EGCG). Moksliniai tyrimai rodo, kad šie polifenoliai pasižymi stipriomis priešvėžinėmis savybėmis. EGCG gali padėti kovoti su galvos ir kaklo, plaučių, krūties, prostatos, kasos ir kolorektaliniu vėžiu, o CGA gali reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažinti širdies ligų riziką. Be to, žalioji arbata siejama su mažesne depresijos, diabeto ir insulto tikimybe. Kava savo ruožtu gali prisidėti prie mažesnio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Galimi trūkumaiNors abu gėrimai turi daug teigiamų savybių, svarbu nepamiršti ir galimų trūkumų. Pavyzdžiui, įprastas įprotis gardinti kavą ar arbatą grietinėle, cukrumi ar įvairiais sirupais gali žymiai padidinti suvartojamo cukraus kiekį. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kofeiną. Nors jis veikia kaip naudingas stimuliatorius, per didelis jo kiekis gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį, tokį kaip miego sutrikimai, nerimas ir kiti. Tad kuris gėrimas yra geresnis pasirinkimas?Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo individualių poreikių ir sveikatos būklės. Žmonėms, kurie kenčia nuo nemigos, nerimo ar panikos atakų, rekomenduojama rinktis žaliąją arbatą dėl mažesnio kofeino kiekio. Didelis kofeino vartojimas gali sukelti priklausomybę ir sustiprinti šiuos simptomus. Jei jūsų tikslas yra pagerinti darbingumą, koncentraciją ir budrumą, kava gali būti tinkamesnis pasirinkimas. Galiausiai, sprendimas turėtų būti priimtas atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir individualią reakciją į šiuos gėrimus.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|