Mokslininkai: maistas, kurį europiečiai įprastai valgo pusryčiams, gali kenkti žarnynui

Žarnyno mikrobiomas atlieka svarbų vaidmenį daugybėje sveikatos aspektų, o šio tyrimo rezultatai gali padėti tobulinti virškinimo trakto ligų, kuriomis serga milijonai žmonių visame pasaulyje, prevencijos ir gydymo strategijas. 

„Mūsų tikslas buvo ištirti, kaip skirtingos mitybos veikia žarnyno mikrobus ir kokias funkcines reakcijas jos sukelia“, – teigė NCU universiteto mokslininkas, vienas iš tyrimo autorių Alfredo Blakeley-Ruizas. 

Tyrime buvo nagrinėjamas skirtingų baltymų šaltinių, kuriuos europiečiai dažnai valgo pusryčiams – tokių kaip pieno produktų, kiaušinių bei augalinių šaltinių (žirnių ir sojos) – poveikis pelių žarnyno mikrobiomams. Eksperimento metu pelės vieną savaitę buvo maitinamos dieta, sudaryta tik iš vieno baltymo šaltinio: kiaušinio baltymų, rudųjų ryžių, sojos arba mielių. Tai leido tyrėjams išskirti kiekvieno baltymo poveikį žarnyno mikroorganizmų ekosistemai.

Mikrobiomo sudėties ir funkcijos pokyčiai 

Naudodami integruotą metagenomikos ir metaproteomikos metodą, mokslininkai nustatė, kad kiekvieną kartą pakeitus baltymų šaltinį, žarnyno mikrobiomo sudėtis pastebimai pasikeisdavo. Didžiausią poveikį mikrobiomui darė rudieji ryžiai, mielės ir kiaušinio baltymai. 

Be to, tyrimas parodė, kad didžiausi mitybos baltymų poveikiai buvo susiję su aminorūgščių apykaita ir sudėtingų cukrų skaidymu – pastaroji išvada buvo netikėta mokslininkams. 

„Rudųjų ryžių ir kiaušinio baltymo dietos padidino aminorūgščių skaidymą pelių žarnyno mikrobiome – tai reiškia, kad mikrobai skaidė tuos baltymus, užuot gaminę savo aminorūgštis, – aiškino A. Blakeley-Ruizas. – Tai intuityviai suprantama, nes baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių, tačiau mes norime tai patyrinėti išsamiau. Kai kurios aminorūgštys gali virsti toksinais, o kitos gali paveikti biocheminių signalų perdavimą tarp virškinimo trakto ir centrinės nervų sistemos. Todėl tokia mityba gali turėti reikšmingos įtakos sveikatai.“

Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurių baltymų, ypač kiaušinio baltymo, dieta paskatino glikanus skaidančių fermentų gamybą tam tikrų bakterijų populiacijose. 

Glikanai – tai sudėtingos cukrų grandinės, prijungtos prie baltymų. Toks procesas gali turėti reikšmingų padarinių žarnyno sveikatai, nes šie fermentai gali paveikti muciną – medžiagą, kuria išklotas mūsų žarnyno vidus ir kuri apsaugo virškinimo sistemą nuo rūgščių ir patogenų.

Taigi, jei bakterijos gamina fermentus, kurie sąmoningai ar nesąmoningai ardo muciną, jos gali pažeisti žarnyno gleivinę ir turėti neigiamą poveikį žarnyno sveikatai.

Ateities tyrimuose planuojame gilintis į ryšį tarp glikanus skaidančių fermentų ir žarnyno sveikatos. 

Augalų ir mikrobų biologijos docentas Manuelis Kleineris papildė, kad šis tyrimas atveria kelią tolesniems baltymų poveikio žarnyno mikrobiomui tyrimams. 

„Mes parodėme, kad kiaušinio baltymas turi ypatingą poveikį mikrobiomui. Kitas žingsnis – išsiaiškinti, kaip šis poveikis pelėms pasireiškia mišrios dietos sąlygomis, – sakė M. Kleineris. – Mūsų rezultatai atskleidžia ne tik tai, kokios bakterijų rūšys yra žarnyno mikrobiome ir koks jų gausumas, bet ir ką jos iš tikrųjų daro. Šiuo atveju jos konkrečiai virškina glikanus.“ 

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „The ISME Journal“.