Kinai sukūrė želatiną iš žmogiškų baltymų

Pekino chemijos technologijų universiteto (Beijing University of Chemical Technology) mokslininkai nusprendė surasti būdą pagelbėti žmonėms, kurių imuninė sistema blogai priima gyvulinės kilmės baltymus – taip pat ir tuos, kurių yra ir želatinoje.

Paprastai želatina gaminama iš kolageno, kurio gamybai kaip žaliava naudojami gyvūnų (dažniausiai galvijų ir kiaulių) kaulai ir oda (tad produktai, kurių sudėtyje yra želė, iš principo neturėtų pakliūti ne tik į vegetarų valgiaraštį, bet ir ant jų pietų stalo). Tinkamai apdorojus šią gyvulinės kilmės žaliavą, tiesiog gaunamas tam tikras baltymų ir peptidų mišinys. „Žmogiškos želatinos“ atveju, kurią organizmas priimtų be jokių atmetimo reakcijų. Vargu, ar bereikia sakyti, jog želatinos gamybos metodas iš analogiškų žmogiškų žaliavų, savaime suprantama, etiškai nebūtų įmanomas.

Tačiau mokslininkai pamėgino apeiti šią kliūtį ir rasti problemos sprendimą. Jie paėmė tam tikrų žmogiškų genų mėginių ir juos implantavo į „Pichia pastoris“ atmainos mieles, kurios tokiu būdu buvo užprogramuotos sintetinti tam tikrus žmogiškus baltymus. Iš tokių baltymų tyrėjams ir pavyko sukurti želatiną su labai tiksliai valdomomis charakteristikomis, kurios buvo patvirtintos keliomis spektroskopijos metodikomis.

Išradimo autoriai yra įsitikinę, jog jų sukurta žmogiškų baltymų sintezės metodika galėtų būti sėkmingai taikoma pramoniniais tikslais. Kinai neabejoja, jog želatina iš žmogiškų baltymų bus naudinga įvairiais atvejais – taip pat ir menkinant galimybę plisti pavojingoms ligoms, kurias sukelia gyvulinės kilmės baltymai prionai.

Besibaiminantiems kad ir sintetinio, tačiau vis tik kanibalizmo, reiktų pasakyti, jog žmogiškoji želatina buvo kuriama turint tikslą ją naudoti pirmiausiai ne maisto, o farmacijos pramonėje. Tad užslėptos kanibalizmo atmainos išpopuliarėjimo galimybė skanauti žmogiškos kilmės vaisinius želė būtų greičiau ne reali, o teorinė.