Kaip panaikinti bakterijų atsparumą antibiotikams?

Atsparumas antibiotikams yra itin svarbi problema, nes dėl jos žmonėms gali išsivystyti pavojingos ir sunkiai gydomos infekcijos. Atsparumas paprastai įgyjamas vienu iš dviejų būdų: arba mutuojant bakterijų DNR arba, dažniau, perimant atsparumo geną iš kitų organizmų horizontaliuoju genų pernašos būdu.

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad abiem atvejais atsparumą įgijusios bakterijos netenka savo evoliucinio pranašumo iš aplinkos išnykus antibiotikams. Pavyzdžiui, Danijos ūkininkams savanoriškai atsisakius antibiotikų pagrindo augimą skatinančių junginių naudojimo viščiukams ir kiaulėms auginti, šių gyvūnų bakterijų atsparumas antibiotikams sumažėjo daugiau nei 90 procentų. Pastebėta, jog antibiotikui pasišalinus iš aplinkos, „patobulėjusios“ bakterijos negali efektyviai konkuruoti su įprastinėmis bakterijomis, kurios nėra atsparios antibiotikams.

Tačiau F. Dionisio su kolegomis nustatė, kad tai nebūtinai yra tiesa. Bent jau ne visais atvejais. Mokslininkai tyrė 10 Escherichia coli bakterijos atmainų, kurios iš kitų organizmų jau buvo perėmusios atsparumą antibiotikams.

Kai šioms bakterijoms išsivystė viena iš penkių DNR mutacijų, taip pat siejamų su atsparumu antibiotikams, nutiko šis tas įdomaus: penkios iš penkiasdešimties gautų atmainų sugebėjo nukonkuruoti tipines antibiotikams neatsparias bakterijas, jas auginant vienoje lėkštelėje be antibiotikų.

Panašus rezultatas gautas ir tiriant bakterijas, kurios iš pradžių įgijo atsparumą antibiotikams per genetinę mutaciją, o vėliau papildomo atsparumo įgijo perėmus atsparumą lemiantį genetinį elementą iš kito organizmo. Pašalinus antibiotikus 32 proc. atspariųjų bakterijų buvo labiau konkurencingos nei neatsparios jų giminaitės.

„Tikrai nustebome pamatę tiek daug atvejų, kuomet atsparumą įgijusios bakterijos buvo pranašesnės. Įtariame, kad aptiktas reiškinys yra esminis, nulemiantis tokį dažną šiais laikais stebimą bakterijų atsparumą antibiotikams“, – sakė mokslininkų grupės narė Isabel Gordo, dirbanti Gulbenkiano mokslo institute (Portugalija).

Leeds universiteto (Jungtinė Karalystė) antibiotikų atsparumo tyrėjas Jimas Carylas sako, kad šią problemą galima būtų įveikti vartojant tik tuos antibiotikus, prie kurių prisitaikyti bakterijoms yra sudėtingiausia ir toks prisitaikymas reikalauja daug bakterijos gyvybinių resursų.

Tiesa, mokslininkas F. Dionisio su kolega nesutinka: pasak jo, iš tiesų reikia alternatyvos antibiotikams. „Mums reikia vaistų, kurie sustabdytų genetinių elementų pernašą tarp bakterijų – stebėtina, kad iki šiol tokių preparatų neturime“.