Ligoninės virs morgais? Ekspertas perspėja: „Prasidėjus karui, liksim be vaistų per du mėnesius“

Lenkijos farmacijos pramonė skelbia pavojų: vaistų trūkumas krizės metu gali turėti katastrofiškų pasekmių. Lenkija nėra pasirengusi gaminti vaistus ginkluoto konflikto metu, o svarbiausių vaistų gali trūkti po dviejų mėnesių.

Kokios grėsmės gresia farmacijos pramonei?

Interviu „Gazeta Wyborcza“ Krzysztofas Kopečius pabrėžia, kad Lenkijos vaistų gamykloms krizinėse situacijose trūksta garantuoto elektros energijos tiekimo.

„Žinoma, prioritetas yra žmonės, ligoninės ir klinikos – tai suprantama. Tačiau įstatymų leidėjai pamiršo, kad norint, jog šios klinikos ir ligoninės veiktų ir gelbėtų kareivių bei civilių gyvybes, reikalingi vaistai“, – sako Kopečius.

Vaistų, tokių kaip antibiotikai ar priešuždegiminiai vaistai, trūkumas gali sutrukdyti atlikti medicinines procedūras.

„Kokia nauda, jei ligoninėje yra elektra ir šviesa, jei nėra antibiotikų, priešuždegiminių vaistų ar raumenis atpalaiduojančių vaistų? O šie Lenkijoje tikriausiai baigsis maždaug po dviejų mėnesių“, – priduria jis.

Kodėl vaistų gamyba Europoje yra nepakankama?

Lenkijos farmacijos gamintojų asociacijos (PZPPF) prezidentas pabrėžia, kad dauguma svarbiausių vaistų nėra gaminami Europoje.

„Kai kuriuos iš jų mes gaminame Europoje. Tačiau dauguma tų, kurie yra svarbiausių vaistų sąraše, negaminami. Ir tai yra mūsų tragedija“, – sako Kopečius.

Vaistai nuo diabeto, astmos ir širdies bei kraujagyslių ligų yra labai svarbūs, o jų nebuvimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.

Kopečius pabrėžia, kad priklausomybė nuo Azijos tiekėjų kyla dėl Europos Sąjungos ir mokėtojų, tokių kaip Nacionalinis sveikatos fondas (NFZ), priimtų finansinių sprendimų.

„Dėl finansinių priežasčių mes, ES ir mokėtojai, tokie kaip mūsų Nacionalinis sveikatos fondas (NFZ), daugumą vaistų nuo šių ligų iš Europos išvežėme į Aziją“, – pažymi jis.