Jie tai valgo kasdien: skaniausia mėsa, apie kurią lietuviai net nesvajoja

Elniena Lietuvoje yra reta, tačiau Suomijoje, ypač šiaurinėje Laplandijoje, ji yra svarbi kasdienės mitybos dalis. Šiame regione šiaurės elniai yra ne tik švenčių simbolis ir turistų traukos objektas, bet visų pirma gyvūnai, auginami dėl mėsos. Jų veisimas vyksta sąlygomis, kurias galima laikyti beveik idealiomis. Šiaurės elniai gyvena natūralioje, dažnai atšiaurioje aplinkoje, ganosi didžiulėse, laukinėse teritorijose, o jų mityba pagrįsta kerpėmis, grybais ir žolelėmis. Dėl to jų mėsa yra išskirtinai gryna ir sveika, be antibiotikų, augimo hormonų ir pramoninių pašarų.

Šiaurinio elnio mėsa yra gerokai liesesnė nei jautiena ar kiauliena ir turi mažai kalorijų. Joje yra labai mažai cholesterolio ir daug vertingų maistinių medžiagų. Tai puikus lengvai virškinamų baltymų, B grupės vitaminų (ypač B12), geležies ir cinko šaltinis.

Koks yra šiaurės elnio skonis?

Šiaurės elnio mėsos skonį galima palyginti su elnienos, tačiau ji yra subtilesnė, subtilesnė ir saldesnė. Jai trūksta sunkaus, „laukinio“ skonio, kuris gali būti būdingas kitiems miško gyvūnams.

Vienas garsiausių suomiškų patiekalų yra poronkäristys – plonai supjaustyta, kepta šiaurės elnio mėsa, patiekiama su bulvių koše ir šilauogėmis. Ši mėsa taip pat idealiai tinka troškiniams, kepsniams, šaltiems užkandžiams ir džiovintiems užkandžiams.

Kadangi elniena gana kieta, ją reikia ilgai troškinti, tačiau mainais ji apdovanoja sodriu, giliu skoniu. Dėl mažo riebalų kiekio ją geriausia troškinti padaže arba marinuoti, kad būtų sultinga ir minkšta tekstūra. Suomių ir Laplandijos virtuvėje ji dažnai derinama su rūgščiais vaisiais, tokiais kaip šilauogės ar spanguolės.