Harvardo mokslininkai: nuo Alzheimerio gali padėti apsisaugoti seniai žinomas vaistas

Po beveik dešimtmetį trukusių tyrimų Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai teigia, kad atrado raktą, kuris gali padėti atskleisti daugelį Alzheimerio ligos ir smegenų senėjimo paslapčių – tai mikroelementas litis, rašo CNN. 

Medicinoje litis geriausiai žinomas kaip nuotaikos stabilizatorius, skiriamas žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu ir depresija. Jis buvo patvirtintas JAV Maisto ir vaistų administracijos 1970 m., tačiau gydytojai jį naudojo nuotaikos sutrikimams gydyti beveik šimtą metų iki to.

Dabar mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad nedideli kiekiai ličio yra organizme ir kad jo reikia normaliam funkcionavimui – panašiai kaip vitamino C ar geležies. Jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant smegenų sveikatą.

Serijoje eksperimentų, apie kuriuos trečiadienį pranešė žurnalas „Nature“, Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad ličio trūkumas pelių mityboje sukėlė jų smegenų uždegimą ir pokyčius, susijusius su pagreitintu senėjimu.

Paaiškėjo, kad mityba su mažai ličio paspartino kenksmingų baltymų kaupimąsi smegenyse. Dėl to gyvūnams greičiau silpnėjo atmintis. Tačiau palaikant normalų ličio kiekį pelėms senstant, jos buvo apsaugotos nuo smegenų pokyčių, susijusių su Alzheimerio liga.

Jei tolesni tyrimai patvirtins šiuos rezultatus, tai galėtų atverti duris naujiems Alzheimerio ligos, kuri, pagal JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenis, paveikia apie 6,7 milijono vyresnio amžiaus suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose, gydymo ir diagnostikos metodams.

Vieninga Alzheimerio ligos teorija

Šis tyrimas pateikia vieningą teoriją, kuri padeda paaiškinti daugelį mįslių, kurias mokslininkai bandė sudėlioti jau kelis dešimtmečius.

„Nature“ žurnale paskelbtame redakciniame straipsnyje neurobiologas Ashley Bush, vadovaujantis Melburno demencijos tyrimų centrui Australijos Melburno universitete, sakė, kad tyrėjai „pateikia įtikinamų įrodymų, kad litis iš tiesų turi fiziologinę reikšmę ir kad normalus senėjimas gali sutrikdyti ličio kiekio reguliavimą smegenyse“.

Atidžiai ištyrus žmogaus ir gyvūnų smegenų audinius bei atlikus genetinius tyrimus, buvo nustatytas mechanizmas, kuris, atrodo, veikia: beta amiloido plokštelės – lipnios nuosėdos, kurios užkemša Alzheimero ligos pacientų smegenis – jungiasi su ličiu ir jį sulaiko. Šis jungimasis išeikvoja ličio atsargas, prieinamas aplinkinėms ląstelėms, įskaitant svarbias valymo ląsteles, žinomas kaip mikroglija.

Kai smegenys yra sveikos ir veikia normaliai, mikroglijos yra atliekų tvarkytojos, pašalinančios beta amiloidą, kol jis nesusikaupia ir nepadaro žalos. Komandos eksperimentuose mikroglijos iš ličio trūkumo kenčiančių pelių smegenų parodė sumažėjusį gebėjimą pašalinti ir suskaidyti beta amiloidą.

Harvardo medicinos mokyklos genetikos profesorius Brucas Jankneris mano, kad tai sukelia žemyn einančią spiralę. Beta amiloido kaupimasis sugeria vis daugiau ličio, dar labiau silpnindamas smegenų gebėjimą jį pašalinti.

Jis ir jo kolegos išbandė įvairius ličio junginius ir rado vieną – ličio orotatą – kuris nesijungia su beta amiloidu.

Kai jie davė ličio orotato pelėms, kurių smegenyse buvo Alzheimerio ligos požymių, šie pokyčiai pasikeitė: beta amiloido plokštelės ir baltymų sankaupos, kurios užkimšdavo smegenų atminties centrus, sumažėjo. Pelės, gydytos ličiu, vėl galėjo orientuotis labirintuose ir išmokti atpažinti naujus objektus, o pelės, gavusios placebą, neparodė jokių atminties ir mąstymo sutrikimų pokyčių.