Mokslininkai priblokšti. „Atskleista šokiruojanti tiesa apie kasdienius daiktus, kuriuos naudojame“

Austrijos tyrėjai nustatė, kad mikroplastikas gali sukelti piktybinius plaučių ląstelių pokyčius, suaktyvindamas mechanizmus, susijusius su vėžio vystymusi.

Po Vienos medicinos universiteto paskelbto tyrimo, mikroplastiko poveikio sveikatai klausimas vėl sukėlė platų atgarsį.

Pirmą kartą mokslininkams pavyko atrasti tiesioginį ryšį tarp mikroskopinių plastiko dalelių ir piktybinių ląstelių pokyčių žmogaus plaučiuose. 

Nematomas priešas ore. Mikroplastikas anksčiau buvo siejamas su kvėpavimo sistemos sutrikimais – ypač su oksidaciniu stresu, uždegimu ir plaučių funkcijos pablogėjimu.

Tyrime, paskelbtame „Journal of Hazardous Materials“, buvo nagrinėjamas polistireno dalelių – vienos iš labiausiai paplitusių plastikinių medžiagų – poveikis plaučių ląstelėms. Polistirenas plačiai naudojamas kasdieniame gyvenime maisto indams, pakuotėms ir putplasčiui gaminti.

Rezultatai buvo nerimą keliantys: po sąlyčio su polistireno mikrodalelėmis sveikos plaučių ląstelės parodė onkogenezės pradžiai būdingus požymius – DNR pažeidimus, nenormalią ląstelių migraciją, ląstelių stresą ir signalų, skatinančių potencialiai pavojingų ląstelių augimą, aktyvaciją.

Šie procesai, kaip pažymi mokslininkai, yra ankstyvieji navikų vystymosi signalai.

„Eksperimentiškai įrodyta, kad net sveikos ląstelės itin pavojingai reaguoja į mikroplastiką. To nebegalima ignoruoti“, – sakė tyrimo vadovas Balazsas Deme.

Mikroplastiko problema veikia ne tik žmonių sveikatą. Plastiko dalelės reguliariai randamos žuvų, paukščių ir sausumos gyvūnų audiniuose.

Jos sukelia uždegimines reakcijas, virškinimo sutrikimus, o kai kuriais atvejais – ir mirtį. Daugelis gyvūnų per klaidą ima plastiko atliekas maistui arba patenka į spąstus, pagamintus iš apleistų tinklų.

Nepaisant taršos masto, ekspertai nepraranda vilties. Pavyzdžiui, britų bendrovė „Cleaner Seas Group“ sukūrė „Indi“ filtrą, kuris montuojamas skalbimo mašinose ir sulaiko mikroplastiką iš sintetinių drabužių.

Tai leidžia žymiai sumažinti dalelių, kurios patenka į nuotekas, o vėliau į gamtą, kiekį.