Net ir „sveiki dalykai“ gali pridaryti žalos. Tai gali prisidėti prie širdies problemų

Tačiau kartais net ir „sveiki dalykai“ gali pridaryti žalos, jei žmogus perlenkia lazdą.

„Bet koks kraštutinumas greičiausiai nėra naudingas jūsų sveikatai“, – sako Memfio mieste (JAV) įsikūrusios Baptistų memorialinės ligoninės gydytojas kardiologas Dmitrijus Jaranovas.

Su širdies nepakankamu sergančiais žmonėmis dirbantis medikas sako, kad mato nemažai jaunesnių pacientų, kuriems yra 20–30 metų. Apsilankę pas gydytoją dėl skausmo krūtinėje ar širdies aritmijos, jie nustemba išgirdę, kad įpročiai, kuriuos puoselėjo dėl geros savo sveikatos, ateityje gali sukelti kraujotakos ligas.

„Galite būti lieknas ir stiprus, bet tai nebūtinai reiškia, kad esate sveikas“, – sakė D.Jaranovas.

Jis įvardijo keletą su ilgaamžiškumu siejamų gudrybių, kurios vėliau gyvenime gali prisidėti prie širdies problemų.

1. Baltymais gausi mityba

Kalbant bendrai, baltymai yra labai naudingi jūsų sveikatai. Maistas, kuriame gausu baltymų, gali padėti numesti svorio, auginti raumenis ir reguliuoti hormonus.

Tačiau kai kalba pasisuka apie širdies sveikatą, prasideda diskusijos. Taip yra, nes kai kurie baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, raudona mėsa ir pieno produktai, turi didesnį cholesterolio kiekį.

2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad 40–60 metų vyrai, besilaikę dietos, kurioje gausu baltymų, 50 proc. padidino širdies nepakankamumo riziką.

Nors sportininkai stengiasi suvartoti kuo daugiau baltymų, kardiologas įspėjo, kad valgant gerokai daugiau nei rekomenduojama paros norma, galima perkrauti inkstus ir sukelti uždegimą. Be to, pasak jo, baltymų miltelių vartojimas taip pat gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sveikatą.

„Esu matęs kultūristų ir sportininkų, kurie atrodo puikiai, bet jų širdis silpna, o arterijos užsikimšusios“, – sakė D.Jaranovas.

Žuvis ir pupelės, pasak gydytojo, yra širdžiai palankesni baltymų šaltiniai.

2. Alkoholio vartojimas tik savaitgaliais

Daug žmonių teisinasi, kad per laisvadienį šiek tiek išgerti – nieko tokio. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad nėra tokio dalyko kaip saugus alkoholio kiekis.

Alkoholio suvartojimą geriausia matuoti alkoholio vienetais. Šis matavimo būdas buvo sugalvotas 1987 m. Jungtinėje Karalystėje. Vienas alkoholio vienetas yra lygus 10 ml gryno alkoholio, tai yra maždaug tiek, kiek per 1 valandą gali perdirbti suaugusio žmogaus organizmas.

Norint išvengti su alkoholiu susijusių sveikatos problemų tiek vyrams, tiek moterims patariama nevartoti daugiau nei 14 alkoholio vienetų per savaitę.

Tačiau tai nereiškia, kad tokį kiekį galima susiversti per vieną vakarą: reikėtų vengti besaikio alkoholio vartojimo, kuris apibrėžiamas kaip 4 ar daugiau alkoholio vienetų per vieną kartą moterims, o vyrams – 5 alkoholio vienetai.

Gydytojas pasakojo matęs „labai sergančių širdžių“, kai sveikatą sugadino piktnaudžiavimo alkoholiu epizodai.

„Šie pacientai nebūtinai geria kasdien, bet savaitgaliais jie išgeria daug“, – pastebėjo jis.

Alkoholio vartojimas gali sukelti daugybę širdies problemų – nuo širdies aritmijos ir padidėjusio kraujospūdžio iki didesnės širdies ligų išsivystymo rizikos. Dažniausia su alkoholiu susijusi problema, kurią pastebi D.Jaranovas, yra išsiplėtusi kardiomiopatija, kai apatinė širdies kamera išsiplečia ir susilpnėja, todėl nebegali tinkamai pumpuoti kraujo.

Pasak gydytojo, geriau trečiadienį išgerti taurę vyno nei šeštadienio vakarą nusitašyti už visą savaitę.

3. Per daug intensyvios treniruotės

D.Jaranovas išskyrė fenomeną, kuris vadinamas „sportininko širdimi“ – širdies raumenys sustorėja, kad prisitaikytų prie didelio intensyvumo treniruočių. Nors sportininko širdis pati savaime nėra pavojinga, ji gali maskuoti arba imituoti rimtesnes širdies ligas, tokias kaip hipertrofinė kardiomiopatija – genetinė liga, dėl kurios sustorėja širdies sienelės ir gali sustoti širdis.

Tiesa, tai – reta būklė, jos rizika didesnė tiems, kurie sportuoja ypač aktyviai. Viso labo kelios sunkesnės treniruotės nepakenks. Didesnės širdies problemos gali kilti dėl įtempto gyvenimo būdo, kai sportuojama.

Jei žmogus trumpai miega, kad galėtų atsikelti 5 val. ryto ir spėtų pasportuoti prieš darbą, jis padidina uždegimą savo organizme, o tai tiesiogiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Prastas miegas taip pat gali padidinti stresą, dėl kurio padidėja kortizolio gamyba, padidėja kraujospūdis ir ypač kenksmingų visceralinių riebalų kiekis.

D. Jaranovas atkreipė dėmesį, kad sveiką stresą ir miego lygį sunkiau kiekybiškai išmatuoti nei, pavyzdžiui, cholesterolio kiekį. Skiriasi iš žmonėms natūraliai tinkantis miego režimas, jų organizmo reakcija į stresą.

Galioja taisyklė, kuri tinka visiems gyvenimo atvejams: išlaikyta pusiausvyra ir nepamestas saiko jausmas yra raktas į puikią širdies sveikatą.

Parengta pagal „Business Insider“ inf.