Šis saldiklis gali padėti kovojant su viena mirtiniausių vėžio rūšių

Japonijos mokslininkai nustatė, kad stevija – augalas, iš kurio lapų gaunamas kalorijų neturintis saldiklis – gali turėti intriguojančių priešvėžinių savybių. Nors šie atradimai yra ankstyvoje stadijoje ir reikalauja daug papildomų tyrimų, jie suteikia vilties, kad stevija galėtų padėti kovoje su kasos vėžiu.

Kasos vėžys išlieka vienu iš sudėtingiausiai išgydomų vėžio tipų. Simptomai dažniausiai pasireiškia tik po to, kai liga išplinta, o įprastinės terapijos – tokios kaip chemoterapija – retai lemia visišką pasveikimą. Mažiau nei 10 proc. pacientų išgyvena penkerius metus po diagnozės.

Būtinybė rasti veiksmingesnius ir mažiau toksiškus gydymo būdus skatina mokslininkus tirti augalinius junginius. Daugelis šiandien naudojamų chemoterapijos vaistų jau yra gaunami iš augalų – pavyzdžiui, paklitakselis, gaunamas iš trumpaspyglio kukmedžio, ir vinkristinas, išgaunamas iš rausvojo kataranto – tai įrodyta strategija naujiems priešvėžiniams junginiams atrasti.

Stevija – lapinis Pietų Amerikos augalas – plačiai žinoma dėl natūralaus saldumo. Ji dažnai parduodama prekybos centruose, tačiau retai laikoma vaistiniu augalu.

Stevijos lapuose gausu bioaktyvių medžiagų – iš kurių kai kurios ankstesniuose tyrimuose pasižymėjo priešvėžinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Problema buvo, kaip pasinaudoti šiuo potencialu, nes nefermentuoti stevijos ekstraktai laboratorijoje veikia silpnai – dažnai reikalingos didelės dozės, kad paveiktų vėžio ląsteles.

Čia į pagalbą ateina fermentacija, kuri gali paversti augalų junginius naujomis bioaktyviomis molekulėmis.

Hirošimos universiteto (Japonija) mokslininkai uždavė paprastą, bet novatorišką klausimą: kas, jei stevija bus fermentuota tinkamomis bakterijomis? Jie eksperimentavo su Lactobacillus plantarum SN13T – bakterijos atmaina, dažnai randama fermentuotuose maisto produktuose. Fermentacijos metu susidarė junginys, vadinamas chlorogeno rūgšties metilo esteris (angl. chlorogenic acid methyl ester, CAME), kuris parodė žymiai stipresnį priešvėžinį poveikį nei žali stevijos ekstraktai.

Laboratorijoje fermentuotas stevijos ekstraktas žymiai labiau naikino kasos vėžio ląsteles, o sveikos inkstų ląstelės liko beveik nepaveiktos. Tolimesni analizės duomenys parodė, kad už šį efektą atsakingas CAME. Jis stabdo vėžio ląsteles tam tikroje jų gyvenimo ciklo fazėje, neleidžia joms daugintis ir skatina apoptozę – natūralų procesą, kai pažeistos arba nereikalingos ląstelės susinaikinapačios.

CAME keičia vėžio ląstelių genetinę programą: jis aktyvuoja ląstelių žūtį skatinančius genus ir tuo pačiu slopina tuos, kurie padeda vėžio ląstelėms augti bei išgyventi. Šis dvigubas poveikis lėtina vėžio progresavimą ir skatina navikines ląsteles susinaikinti.

Fermentuotas stevijos ekstraktas taip pat pasirodė esąs stipresnis antioksidantas nei nefermentuotas. Oksidacinis stresas – tai potencialiai žalingų molekulių, vadinamų laisvaisiais radikalais, disbalansas organizme – siejamas su vėžiu ir kitomis ligomis. Neutralizuodamas laisvuosius radikalus veiksmingiau, fermentuotas ekstraktas gali suteikti papildomą apsaugą sveikoms ląstelėms, rašo „Science Alert“.