Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Žinomas medikas atvirai papasakojo, kokie daugelio vartojami vaistai gali padidinti miokardo infarkto, kitaip – širdies smūgio, riziką.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! IbuprofenasKalifornijoje dirbantis anesteziologas Zainas Hasanas išskyrė nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), įskaitant ir ibuprofeną. Nors šie vaistai naudojami skausmui, uždegimui ir karščiavimui malšinti, ilgainiui jie gali sukelti kraujotakos pokyčius, kurie padidina širdies smūgio ir insulto tikimybę. Jei vartojami didelėmis dozėmis ir ilgą laiką, šie vaistai gali prisidėti prie kraujo krešulių susidarymo, taip pat gali padidinti kraujospūdį dėl skysčių susilaikymo organizme. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) teigia, kad šie medikamentai gali padidinti širdies smūgio ir insulto riziką nuo 10 iki 50 proc. ar daugiau, priklausomai nuo vaistų dozavimo. Rizika ypač didelė pacientas, turintiems diagnozuotų širdies problemų, todėl žmonėms rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju prieš vartojant šiuos vaistus. KortikosteroidaiZ.Hasanas taip pat įspėja apie kortikosteroidų, tokių kaip prednizolonas, riziką – tai kita uždegimą mažinančių vaistų klasė, neriklausanti NVNU. Šie vaistai, skirti gydyti astmą, alergines reakcijas, artritą ir uždegimines žarnyno ligas, taip pat gali sukelti skysčių susilaikymą, kuris ilgainiui gali paveikti širdį. Kortikosteroidai gali susiaurinti kraujagysles, padidindami kraujospūdį. Laikui bėgant tai pažeidžia arterijas ir padidina širdies apkrovą. Šio tipo vaistai taip pat gali sukelti arterijų sukietėjimą, dėl kurio kraujui pasidaro sunkiau sklandžiai tekėti į širdį ir iš jos. Chemoterapiniai vaistaiZ.Hasano į sąrašą įtraukė ir chemoterapinius vaistus. „Tam tikri chemoterapiniai vaistai gali paveikti širdį, sukelti širdies nepakankamumą ir kvėpavimo problemų. Tai logiška, nes chemoterapija veikia praktiškai kiekvieną organizmo sistemą.“ Z.Hasanas pažymi, kad chemoterapinis vaistas doksorubicinas yra pats pavojingiausias širdies problemų atžvilgiu. Britų širdies fondas teigia, kad esant didžiausiai leistinai doksorubicino dozei – kurią gauna tik nedidelė dalis pacientų – 7 iš 100 žmonių išsivysto širdies nepakankamumas. Tyrimai rodo, kad fermentas NADPH oksidazė, natūraliai susidarantis organizme, bet padidėjantis sergant ligomis, atlieka svarbų vaidmenį chemoterapijos sukeltame širdies nepakankamume. Pelėms, gavusioms dideles doksorubicino dozes ir kurių NADPH oksidazės veikla buvo blokuota, širdies nepakankamumas nepasireiškė. Šiuo metu vykdomi tyrimai siekia suprasti, kaip šis fermentas sukelia širdies nepakankamumą chemoterapijos metu ir ar jo blokavimas gali apsaugoti vėžiu sergančius pacientus. Diabeto vaistaiZ.Hasanas taip pat įspėja, kad tam tikri diabeto vaistai gali neigiamai paveikti širdį. Nors dauguma diabeto vaistų tokių problemų nesukelia, kai kurie vaistai, tokie kaip „Avandia“ (roziglitazonas), yra susiję su širdies nepakankamumu ir ilgalaikiu širdies veiklos sutrikimu. Vienas tyrimas parodė, kad „Avandia“ vartoję asmenys 33 proc. dažniau patyrė širdies smūgį, širdies nepakankamumą arba mirė nuo širdies problemų ar kitų priežasčių. Dėl šių rizikų vaisto pardavimas Europoje 2010 m. buvo sustabdytas, o JAV jis retai skiriamas. Z.Hasanas pataria, kad renkantis vaistą reikia prieš tai įvertinti riziką ir naudą. StimuliantaiGaliausiai gydytojas aptaria stimuliantus, tokius kaip „Adderall“ ir „Ritalin“, vartojamus gydyti ADHD (dėmėsio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą). Z.Hasanas sako, kad šie vaistai dažnai yra skiriami vaikams. JAV apie 3,4 milijono vaikų nuo 3 iki 17 metų vartoja ADHD medikamentus. Šie vaistai didina neurotransmiterių kiekį smegenyse, gerindami dėmesį ir koncentraciją, tačiau taip pat stipriai veikia širdį. „Šie vaistai yra stimuliantai. Tai reiškia, kad jie didina širdies ritmą, kraujospūdį, budrumą ir kraujo tekėjimą į smegenis. Jei ilgą laiką nuolat stimuliuojate širdį, tai gali ją pažeisti.“ Vienas tyrimas parodė, kad žmonėms, vartojantiems ADHD vaistus ilgiau nei penkerius metus, širdies ligų rizika padidėja 23 proc. Tiesa, Z.Hasanas ragina nedaryti jokių sprendimų prieš tai nepasitarus su gydytoju. Staigus vaistų nutraukimas gali būti pavojingas, o ankstesnės sveikatos problemos gali grįžti ar pablogėti. Šaltinis: dailymail.co.uk |