Sveikam gyvenimui
.


Penkios ar šešios intensyvios veiklos, kurių kiekviena trunka tik apie 10 sekundžių, gali padaryti didelį skirtumą. JAV atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie kasdien atlikdavo šiek tiek daugiau nei 1 minutę intensyvios veiklos, per ateinančius šešerius metus buvo daug mažiau linkę mirti dėl bet kokios priežasties nei tie, kurie tokia fizine veikla neužsiimdavo.


Medikai kartais prisipažįsta, kad patiems nepavyksta laikytis patarimų, kuriuos dalija pacientams. Tačiau Kalifornijoje (JAV) gyvenantis nutukimo gydytojas, mitybos tyrinėtojas profesorius Kurtas Hongas rimtai žiūri į sveiką gyvenimo būdą.


Kaip galite gyventi ilgai ir džiaugtis gera sveikata bei gyvybingumu? Atsakymas gali būti paprastesnis, nei manote. Mitybos ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Michaelas Gregeris dalijasi keturiais kasdieniais įpročiais, kurie gali jus nustebinti savo veiksmingumu. Jums nereikia valandų valandas treniruotis, taip pat didelių išlaidų specializuotoms dietoms ar gydymui.


Prieš trejus metus žurnale „Scientific Reports“ publikuotas straipsnis atskleidė, kad žmogaus įprotis – krapštyti nosį gali būti susijęs su sunkia liga.


Per artimiausius kelerius metus rinkoje gali pasirodyti nauja dantų pasta su netikėtu ingredientu, rašo „BBC Science Focus“.


Kai aplinkos temperatūra tampa nepakeliamai aukšta, instinktyviai ieškome būdų greitai atsigaivinti, o šaltas vanduo atrodo kaip natūralus sprendimas. Tačiau ekspertas įspėja – šaltas dušas ne visada yra geriausias pasirinkimas.


Senėjimas yra natūralus ir neišvengiamas procesas. Stebina tai, kad kai kurie žmonės, sulaukę 60 metų, atrodo jaunesni 40-mečiai. Kiti, sulaukę 30 metų jau palaikomi seneliais. Yra keletas įpročių, kurių turėtumėte atsisakyti, kad išsaugotumėte jauną ir sveiką kūną.


Pasirodo, nutukimas gali būti daug sudėtingesnis, nei manėme – nes gali egzistuoti net 11 jo formų, kurių kiekvieną lemia skirtingi biologiniai keliai.


Daugeliui iš mūsų važiavimas dviračiu yra tiesiog didelis malonumas. Tačiau verta prisiminti, kad ši veikla taip pat gali pagerinti mūsų kūno išvaizdą.


Karštomis dienomis daugiau prakaituojame, o mūsų organizmas natūraliai netenka skysčių. Dehidratacija gali sukelti elektrolitų disbalansą, pavyzdžiui, natrio, kalio ir kitų svarbių mineralų trūkumą.


Dervos – tai viena pavojingiausių medžiagų, atsirandančių deginant tabaką. Kiekvienas rūkalius jas pažįsta – jos kaip lipni, juoda masė kaupiasi plaučiuose ir ilgainiui visai pakeičia šio organo išvaizdą.


Niujorko universiteto mokslininkai atliko eksperimentą, kuris gali iš esmės pakeisti požiūrį į svorio kontrolę.