Jie gyvena ilgiau ir rečiau serga. Tyrėjai įsitikinę: tai unikalus reiškinys

Rezultatai gali nustebinti. Švedijos Karolinskos instituto mokslininkų tyrimai, publikuoti prestižiniame portale „eClinicalMedicine“, įrodo, kad gyvenimas iki 100 metų nebūtinai reiškia lėtines ligas ar dažną medicininę priežiūrą. Priešingai – žmonės, sulaukę 100 metų, pasižymi mažesniu ligų skaičiumi ir lėtesne jų eiga nei tie, kurie nesulaukė tokio amžiaus.

Plataus masto analizės metu švedų mokslininkai tris dešimtmečius stebėjo daugiau nei 274 tūkstančių 1920–1922 m. gimusių žmonių sveikatos būklę. Rezultatai parodė, kad būsimi šimtamečiai nuo 70 metų jau rodė kitokį sveikatos modelį. Jie ne tik rečiau sirgo ligomis, bet ir ligos vystėsi lėčiau. Pavyzdžiui, sulaukus 85 metų, šimtamečių vidutinis ligų skaičius buvo tik 1,2, tuo tarpu tų, kurie mirė sulaukę 90 metų – net 2,4.

Lėtesnis senėjimas, mažiau ligų – pagrindinės išvados

Nors širdies ir kraujagyslių ligos taip pat pasitaiko šioje grupėje, šimtamečiams jos kelia mažesnę naštą organizmui. Rečiau pasitaiko neuropsichiatrinių sutrikimų, tokių kaip demencija ar depresija.

Įdomu, kad net ir vėžys – jei jis pasireiškia – vystosi lėčiau ir mažiau agresyvia forma. Išskirtinis ilgaamžių bruožas – tai, kad dažniausiai jie kenčia tik nuo vienos ligų grupės; jų sveikatos problemos yra mažiau sudėtingos ir labiau selektyvios. Dėl to jie išvengia vadinamosios „multimorbidijos“ – daugelio ligų vienu metu pasireiškiančios būklės, dažnai komplikuojančios gydymą.

Mokslininkai nurodo, kad ilgaamžiškumo paslaptis nėra vien genų reikalas. Manoma, kad genetiniai veiksniai lemia tik apie 25 proc. ilgo gyvenimo polinkių. Kur kas svarbesnis yra gyvenimo būdas ir… atsitiktinumas. Įtaką daro tiek mityba, fizinis aktyvumas, tiek rimtų traumų ar sunkių infekcijų vengimas.

Ilgaamžiškumas nebūtinai reiškia dideles gydymo išlaidas

Profesorė Karin Modig, viena iš tyrimo autorių, pabrėžia, kad šimtamečiai nevisiškai išvengia ligų, tačiau jų organizmai su jomis susitvarko ypač efektyviai.

„Tai nėra tik ligų atidėjimas, bet unikalus senėjimo modelis“, – aiškina tyrėja.

Šie rezultatai svarbūs ne tik mokslo bendruomenei, bet ir sveikatos priežiūros sistemoms. Jie rodo, kad ekstremalus ilgaamžiškumas nebūtinai siejasi su didelėmis gydymo išlaidomis. Žmonės, sulaukę 100 metų geros sveikatos, didžiąją gyvenimo dalį yra savarankiški ir reikalauja mažiau specializuotos priežiūros. Raktas, norint sekti šiuo modeliu – sveikas gyvenimo būdas visą suaugusio gyvenimą, rūpinimasis kraujotakos sistema bei – kaip teigia kai kurie tyrėjai – pozityvus nusiteikimas ir gyvenimo tikslas.