Nuovargis, mieguistumas ir silpni plaukai. Požymiai, kad organizmas kovoja su trūkumu

Organizmas gali siųsti subtilius, o kartais labai aiškius ženklus, kai jam trūksta būtinų maistinių medžiagų. Šių signalų ignoravimas gali lemti silpnumą, susilpnėjusią imuninę sistemą, o ilgainiui net ir rimtesnes sveikatos problemas.

• Nuolatinis nuovargis ir mieguistumas – gali rodyti geležies, vitamino B12 ar magnio trūkumą. Šios medžiagos būtinos energijos gamybai ir deguonies pernešimui organizme.
• Raumenų spazmai – dažnai pasireiškia dėl magnio, kalio ar kalcio trūkumo, kurie atsakingi už tinkamą nervų ir raumenų veiklą.
• Troškimas sūrių užkandžių – gali reikšti elektrolitų, ypač natrio ir kalio, trūkumą, kurio organizmas netenka per intensyvų fizinį krūvį ar dehidrataciją.
• Norisi saldumynų – dažnai dėl staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų, bet tai taip pat gali rodyti magnio, chromo ar cinko trūkumą.
• Plaukų slinkimas ir trapūs nagai – gali būti susiję su cinko, biotino, silicio ar baltymų trūkumu, kurie būtini odai, plaukams ir nagams.
• Sausa oda ir suskeldėjusios lūpos – gali rodyti omega-3 riebalų rūgščių, vitamino A trūkumą arba dehidrataciją.
• Miego sutrikimai ir dirglumas – dažnai kyla dėl magnio ir B grupės vitaminų trūkumo, kurie svarbūs nervų sistemos veiklai.

Į šiuos organizmo siunčiamus signalus verta žiūrėti kaip į gairę – jie padeda analizuoti mitybą ir gyvenimo būdą. Jei simptomai išlieka ilgai, pravartu pasitarti su specialistu ir atlikti kraujo tyrimus, kad tiksliai nustatytumėte, ko trūksta organizmui.

Maisto potraukiai – atsitiktinumas ar signalas?

Kartais staigus noras suvalgyti tam tikro maisto nėra tik užgaida – tai gali būti organizmo siunčiamas ženklas apie maistinių medžiagų trūkumą. Vis dėlto potraukiai ne visuomet yra patikimas rodiklis – juos gali lemti įpročiai, hormonai ar emocijos.

Pavyzdžiui, noras saldumynų dažnai atsiranda staigiai nukritus cukraus kiekiui kraujyje, bet gali būti ir magnio, chromo ar cinko trūkumo ženklas. Troškimas sūrių užkandžių neretai rodo natrio ar elektrolitų stygių, ypač po fizinio krūvio. Kai kurie potraukiai dar specifiškesni – pavyzdžiui, noras valgyti raudoną mėsą gali reikšti geležies trūkumą, o noras pieno produktų – kalcio poreikį. Potraukis rūgštiems produktams, tokiems kaip citrusiniai vaisiai ar raugintos daržovės, gali rodyti virškinimo palaikymo poreikį arba vitamino C stygių.

Vis dėlto potraukiai gali kilti ir iš emocijų ar įpročių. Stresas, nuovargis ar nuobodulys dažnai skatina valgyti ne iš tikro poreikio, o kaip paguodos priemonę. Todėl verta stebėti savo įpročius ir mokytis atskirti tikrus organizmo signalus nuo emocinių užgaidų.

Kaip atskirti tikrą poreikį nuo įpročio?

• Stebėk reakcijas. Jei pavalgęs jautiesi gerai, energija stabili – galbūt organizmui to tikrai reikėjo. Jei potraukis kartojasi dažnai, bet nesuteikia ilgalaikio pasitenkinimo, jis greičiausiai emocinis.
• Pagalvok, iš kur kyla noras. Jei jis atsiranda staiga ir susijęs su sveikais produktais (vaisiais, riešutais) – tai gali būti tikras poreikis. Jei tai saldumynai ar stipriai perdirbtas maistas, ypač streso ar nuobodulio metu – greičiausiai emocinis.
• Išbandyk alternatyvas. Prieš suvalgydamas ką nors saldaus, išgerk vandens arba suvalgyk vaisių. Jei potraukis praeina – tai buvo tik laikina užgaida. Jei išlieka, tai gali rodyti energijos stygių – rinkis subalansuotą užkandį, pvz., jogurtą su riešutais ir vaisiais arba juodąjį šokoladą su migdolais.
• Įvertink savo mitybą. Jei ji įvairi ir pilnavertė, tikri trūkumai mažai tikėtini. Bet jei racione vyrauja monotoniškas ar menkavertis maistas, staigus potraukis gali būti ženklas, kad organizmui kažko stinga.

Sąmoningas valgymas ir tikrų organizmo poreikių atpažinimas padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir formuoti sveikus mitybos įpročius.

Kaip suteikti organizmui reikalingų medžiagų?

Kad organizmas veiktų tinkamai, jam reikia vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų ir angliavandenių lengvai pasisavinama forma. Svarbi įvairi mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir sveikųjų riebalų. Geležies rasime raudonoje mėsoje ir ankštinėse daržovėse, magnio – riešutuose ir kakavoje, o omega-3 riebalų rūgščių – riebiose žuvyse. Tinkamas skysčių vartojimas padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas, o perdirbto maisto ribojimas saugo nuo trūkumų. Jei reikia, papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju. Sąmoningi pasirinkimai padeda išlaikyti sveikatą ir gerą savijautą.