Negalite užmigti? Kaltas ne tik maistas ar stresas. Mokslininkai atskleidė tiesą

Žarnyno sveikata veikia ne tik imunitetą ar nuotaiką – naujausi tyrimai rodo, kad ji gali daryti įtakos ir miegui, rašo „Newsweek“.

Kinijos Nandzingo medicinos universiteto mokslininkai nustatė, kad tam tikri žarnyno bakterijų tipai yra tiesiogiai susiję su nemiga.

Tyrėjų teigimu, kai kurios bakterijos gali didinti, o kitos – mažinti nemigos riziką. Be to, pati nemiga gali pakeisti bakterijų sudėtį žarnyne.

Amerikos miego medicinos akademijos duomenimis, lėtinė nemiga diagnozuota apie 12 proc. JAV gyventojų. Šis sutrikimas pasireiškia sunkumais užmigti, prabudimais naktį, nemiga visą naktį ar pernelyg ankstyvu pabudimu. Tai dažnai sukelia nuovargį, dirglumą ir koncentracijos problemas dieną.

Nors ankstesni tyrimai siejo mikrobiomą su miego kokybe, nebuvo aišku, kaip skirtingos žarnyno bakterijų grupės gali paveikti nemigos riziką.

Tyrimo mastas ir rezultatai

Mokslininkai išnagrinėjo 386 533 žmonių, sergančių nemiga, duomenis iš anksčiau paskelbto genomo analizės tyrimo – o taip pat 18 340 žmonių žarnyno mikrobiomo duomenis iš projekto „MiBioGen“ ir 8208 žmonių duomenis iš Nyderlandų mikrobiomo projekto, kuriame buvo analizuotos 71 bakterijų grupės.

Analizė parodė aiškius ryšius tarp bakterijų sudėties ir nemigos. Iš viso keturiolika bakterijų grupių buvo susijusios su didesne nemigos rizika (1–4 proc. didesnė tikimybė), o aštuonios grupės siejosi su mažesne rizika (1–3 proc. mažesnė tikimybė). Pati nemiga taip pat keitė mikrobiomą: buvo nustatyta, kad ji sumažino septynių bakterijų grupių gausą nuo 43 iki 79 procentų ir padidino dvylikos kitų bakterijų populiaciją iki daugiau nei keturių kartų.

Komanda pranešė, kad su nemigos rizika ypač reikšmingai susijusi Odoribacter klasės bakterijų grupe.

„Bakterijos Odoribacter gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis – tokias kaip butiratas, kurios turi įtakos uždegimui, neurotransmiterių pusiausvyrai ir cirkadinio ritmo reguliacijai“, – aiškino Londono karališkojo koledžo gastroenterologė Lindsey Ann Edwards, kuri tyrime nedalyvavo.

Anot jos, šių bakterijų poveikis nėra vienareikšmiškai „geras“ ar „blogas“. Jis priklauso nuo bendros mikrobiomo sudėties, nes bakterijos veikia kaip visuma – vienos rūšies sukurtos atliekos gali tapti kitų maistu.

Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad nebuvo nustatyta pleiotropijos – reiškinio, kai vienas genas sukelia kelis nesusijusius poveikius. Tai sustiprina išvadų patikimumą ir leidžia manyti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp žarnyno mikrobiotos ir nemigos.

„Tai įdomi ir daug žadanti tyrimų kryptis. Ryšys tarp žarnyno mikrobiotos ir miego vis dar aiškėja, o šis tyrimas prideda dar vieną svarbią dėlionės dalį“, – sakė L. A. Edwards.

Tyrimo ribotumai

Autoriai pabrėžė, kad tyrimas turi keletą trūkumų. Visi dalyviai buvo europiečių kilmės – o mikrobiomo sudėtis gali skirtis tarp tautų ir regionų. Be to, nebuvo įvertinti mitybos ir gyvenimo būdo veiksniai, kurie daro didelę įtaką mikrobiomui ir genų bei aplinkos sąveikai.

„Mityba yra vienas stipriausių mums žinomų faktorių. Pavyzdžiui, skaidulų rūšys ir augalų įvairovė mityboje gali pakeisti mikrobiomą net per kelias dienas“, – aiškino „Yakult“ mitybos specialistė Emily Prpa.

Ji pridūrė, kad poveikį daro ne tik maistas, bet ir fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, aplinkos tarša, vaistai, socialiniai įpročiai, geografinė padėtis bei genetika. Anot jos, itin svarbus veiksnys yra stresas – jis gali ir trikdyti miegą, ir smarkiai pakeisti žarnyno mikrobiomą.

Sudėtingas ryšys ir ateities galimybės

Tyrėjai padarė išvadą, kad nemiga ir žarnyno bakterijos daro įtaką viena kitai sudėtingais būdais – per imuninę sistemą, uždegimo procesus, nervinių signalų veiklą ir kitus organizmo mechanizmus.

Mokslininkai tyrime teigia, kad jų tyrimas pateikia pirmuosius įrodymus, jog nemiga ir žarnyno bakterijos gali būti tiesiogiai susijusios. Šios išvados, anot jų, gali padėti ateityje kurti naujus nemigos gydymo būdus, pagrįstus žarnyno mikrobiomo vaidmenu.

Anot jų, g alimos kryptys – probiotikai, prebiotikai arba fekalinės mikrobiotos transplantacija.

Vis dėlto L. A. Edwards pabrėžė, kad vien tik „gerųjų“ bakterijų papildymas negarantuoja sėkmės. Jei išlieka pagrindinės problemos – pavyzdžiui, netinkama mityba ar lėtinis stresas, bakterijos gali ir neįsitvirtinti. Pasak jos, tikėtina, kad veiksmingiausia būtų derinti bakterijas su mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiais, rašo „Newsweek“.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Genetics“.