Raudona mėsa gelbsti nuo vėžio? Mokslininkai šokiravo

Jau daugelį metų sveikatos institucijos ragina riboti raudonos mėsos vartojimą, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vėžio tyrimų padalinys ją priskiria prie „tikriausiai kancerogeniškų žmogui“ produktų. Tačiau naujas, prieštaringas tyrimas kelia iššūkį šiai pozicijai – jis rodo, kad gyvūniniai baltymai gali apsaugoti nuo mirties dėl vėžio, o ne ją sukelti, rašo „Science Alert“.

PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) jau ilgą laiką priskyria raudoną mėsą – jautieną, kiaulieną, ėrieną ir avieną – prie tikriausiai kancerogeniškų produktų. Apdorota mėsa, tokia kaip šoninė ar dešrelės, laikoma tikrais kancerogenais. Šis vertinimas grindžiamas daugybe tyrimų, siejančių raudonos mėsos vartojimą su storosios žarnos vėžiu, ir tapo pagrindu rekomendacijoms ją riboti.

Vis dėlto naujausias Kanados McMasterio universiteto tyrimas pateikia priešingas išvadas: daugiau gyvūninės kilmės baltymų vartojantys žmonės gali turėti mažesnę riziką mirti nuo vėžio. Tačiau neskubėkite pirkti dešrelių ar šoninės – pirmiau verta atkreipti dėmesį į keletą svarbių niuansų.

„Tyrimo metodai turi svarbių niuansų, kurie kelia abejonių dėl jo skambių išvadų. Vietoje tik raudonos mėsos analizės mokslininkai nagrinėjo bendrą „gyvūninių baltymų“ kategoriją, į kurią įtraukiama ne tik raudona mėsa, bet ir paukštiena, žuvis, kiaušiniai bei pieno produktai. Šis niuansas itin svarbus, nes, pavyzdžiui, riebi žuvis – tokia kaip skumbrė ar sardinės – dažnai siejama su apsauga nuo vėžio.

Sujungus visus gyvūninius baltymus į vieną grupę, tyrimas galėjo atspindėti žuvies ir tam tikrų pieno produktų apsaugines savybes, o ne įrodyti, kad raudona mėsa yra saugi.

Pieno produktai vėžio tyrimuose rodo prieštaringus rezultatus: jie gali mažinti storosios žarnos vėžio riziką, bet tuo pat metu galbūt didinti prostatos vėžio pavojų. Tai parodo, kad „gyvūninių baltymų“ kategorija apjungia produktus, turinčius skirtingą poveikį sveikatai.

Tyrimas, finansuotas „National Cattlemen's Beef Association“ – pagrindinės JAV jautienos pramonės lobistinės grupės – turi ir kitų trūkumų. Svarbiausia, kad tyrėjai atskirai nevertino apdorotos ir neapdorotos mėsos – nors daugybė tyrimų rodo, jog šis skirtumas yra labai svarbus.

Apdorotos mėsos produktai – tokie kaip dešrelės, šoninė ir įvairių rūšių dešra – nuolat siejami su didesne vėžio rizika nei šviežia mėsa. Be to, tyrimas neanalizavo konkrečių vėžio rūšių, todėl neįmanoma nustatyti, ar apsaugos efektas galioja visiems vėžio tipams, ar tik tam tikram.

Įdomu tai, kad tyrimas taip pat nagrinėjo augalinių baltymų – ankštinių, riešutų ir sojos produktų, tokių kaip tofu – poveikį ir nustatė, jog jie neturėjo ryškaus apsauginio poveikio nuo mirties dėl vėžio.

Šis rezultatas prieštarauja ankstesniems tyrimams, kurie rodė, kad augaliniai baltymai gali mažinti vėžio riziką. Šie rezultatai nesumažina įrodymais pagrįstų augalinės mitybos privalumų, nes daržovės, vaisiai ir ankštiniai augalai suteikia skaidulų, antioksidantų ir kitų junginių, kurie siejami su mažesne ligų rizika.

Saikas vis dar būtinas

Net jei tyrimo išvados dėl gyvūninių baltymų būtų teisingos, jos neturėtų būti suprantamos kaip priežastis neribotai valgyti mėsą. Per didelis raudonos mėsos vartojimas vis tiek siejamas su kitomis rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies ligos ir diabetas. Svarbiausia – saikingumas ir pusiausvyra.

Tokie prieštaringi tyrimai rodo, kad mitybos mokslas yra labai sudėtingas: atskirų maisto produktų poveikį sunku įvertinti, nes žmonės vartoja patiekalus, kuriuose maistas įvairiai derinamas. Todėl svarbiausia – žiūrėti į bendrą mitybos modelį, o ne į atskirus produktus.

Subalansuota mityba – su įvairiais baltymų šaltiniais, gausybe daržovių ir vaisių bei kuo mažiau perdirbtų produktų – išlieka patikimiausiu būdu siekti geros sveikatos.

Nors šis tyrimas papildo diskusiją apie mėsą naujais duomenimis, greičiausiai tai nepabaigs diskusijos – geriausia pozicija vis dar išlieka saikas, įvairovė ir pusiausvyra, rašo „Science Alert“.