„Per mažas svoris ar nutukimas: kas kelia didesnį pavojų?“ Štai ką sako mokslininkai!

Šiuolaikinėje visuomenėje lieknumas siejamas su grožiu ir gera sveikata, praneša „24tv.ua“.

Tačiau nauji moksliniai duomenys viską apverčia aukštyn kojomis: per didelis lieknumas gali būti ne tik pavojingas, bet ir rizikingesnis nei vidutinio sunkumo nutukimas.

Tai įrodo didelio masto tyrimas, kurį atliko Orhuso universiteto Danijoje specialistai, remiami Europos diabeto tyrimų asociacijos (EASD), praneša „Science Daily“.

Mokslininkai išanalizavo beveik 86 000 suaugusiųjų sveikatą ir stebėjo juos penkerius metus. Per šį laikotarpį mirė daugiau nei 7500 žmonių – maždaug 8 % tyrimo dalyvių.

Mirtingumo rizikai įvertinti jie naudojo kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas kaip svorio ir ūgio kvadrato santykis. Paprastai skiriami „nepakankamas svoris“ (iki 18,5), „normalus KMI“ (18,5–24,9), „antsvoris“ (25–29,9) ir keli nutukimo lygiai. Šiame tyrime normalus diapazonas buvo dar suskirstytas į tris pogrupius, siekiant tiksliau apibrėžti saugos ribas.

Žmonės, kurių svoris buvo nepakankamas, turėjo 2,7 karto didesnę mirties riziką nei tie, kurių KMI buvo ties viršutine normalaus KMI riba. Net dalyviai, kurių KMI buvo apatinėje „normalaus“ diapazono dalyje, mirė dvigubai dažniau. Tačiau vidutinio sunkumo antsvoris ar net lengvas nutukimas, priešingai nei stereotipai, nebuvo susijęs su padidėjusiu mirtingumu: rizika šiose grupėse buvo beveik tokia pati kaip grupėje, kurios KMI buvo „sveikas“.

Sunkaus nutukimo atveju (KMI 40 ir didesnis) rizika padidėjo 2,1 karto, tačiau net ir čia ji buvo mažesnė nei žmonėms, kurių svoris buvo nepakankamas. „Mūsų supratimas apie „sveiką KMI diapazoną“ jau seniai turėjo būti peržiūrėtas – dėl medicinos pažangos ir bendro sveikatos pagerėjimo saugumo ribos keičiasi“, – teigė tyrėja Sigrid Bjerge Gribsholt.

Kodėl mažas svoris yra toks pavojingas?

Jį dažnai lydi lėtinės ligos arba nepakankama mityba – tai yra tikrosios grėsmės gyvybei. Be to, esant mažam KMI, mažėja raumenų masė, todėl organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms ir stresui.

Svarbu ne tik riebalų kiekis, bet ir tai, kur jie kaupiasi. Visceraliniai (gilieji, vidiniai) riebalai yra žymiai pavojingesni nei poodiniai riebalai: jie susiję su 2 tipo diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu. Tai reiškia, kad „obuolio“ kūno tipas su pilvo riebalais kelia didesnę riziką nei „kriaušės“ kūno tipas, net ir esant tokiam pačiam KMI.

KMI yra naudingas vadovas, tačiau tai ne vienintelis sveikatos rodiklis. Jis neatsižvelgia į raumenų masę, kaulų tankį, individualias kūno savybes ar lėtines ligas.

Norėdami išmatuoti savo kūno masės indeksą, pirmiausia turite žinoti savo svorį kilogramais ir ūgį metrais. KMI apskaičiuojamas svorį padalijus iš ūgio kvadratu.

Pavyzdžiui, jei sveriate 70 kg ir esate 1,75 m ūgio, formulė būtų tokia: 70 padalinta iš 1,75, pakelto kvadratu (1,75 × 1,75 = 3,06). Rezultatas yra 70 : 3,06 ≈ 22,9. Tai yra jūsų KMI.