Antibiotikai nėštumo metu. Naujas tyrimas keičia viską

Remiantis daugiau nei 6 milijonų vaikų tyrimu, vaikai, kurie buvo veikiami antibiotikais dar motinos įsčiose arba ankstyvoje vaikystėje, paprastai neturi padidintos rizikos susirgti autoimuninėmis ligomis paauglystėje. Tačiau šis ryšys yra sudėtingas.

Idėja, kad antibiotikai gali prisidėti prie autoimuninių problemų, atsirado dar devintajame dešimtmetyje, kai tuomet Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje dirbęs Davidas Strachanas iškėlė hipotezę, kad mažesnis infekcijų skaičius ir švaresnė aplinka gali paaiškinti didėjantį vaikų alergijų skaičių.

Tai paskatino higienos hipotezės atsiradimą. Ji teigia, kad ankstyvas sąlytis su tam tikrais mikrobais treniruoja imuninę sistemą, neleidžia jai pernelyg reaguoti į nekenksmingas medžiagas ir sukelti alergines reakcijas ar autoimunines ligas. Tokios ligos, kaip pirmojo tipo cukrinis diabetas, uždegiminė žarnų liga ir vilkligė atsiranda, kai imuninės ląstelės netyčia pradeda pulti organizmo audinius.

Nuo tada daugybė tyrimų parodė, kad daugelis mikrobų – ypač esančių mūsų žarnyne – formuoja mūsų imuninę sistemą. Pavyzdžiui, kai kurie mikrobai gamina junginius, kurie yra būtini specializuotų imuninių ląstelių, vadinamų reguliuojančiomis T ląstelėmis, vystymuisi, kurios padeda užkirsti kelią autoimuninėms problemoms. Tai sukėlė klausimų, ar antibiotikai, kurie žymiai keičia žarnyno mikrobiomą, gali prisidėti prie autoimuninių ligų vystymosi.

„Per daugelį metų buvo atlikta daug ikiklinikinių tyrimų – daugiausia su gyvūnais – kurie tvirtai patvirtina šią nuomonę, kad antibiotikai arba žarnyno mikrobiomo moduliacija turi didelį poveikį mūsų imunitetui“, – sako Martinas Kriegelis iš Miunsterio universiteto Vokietijoje.

Pavyzdžiui, 2016 m. su pelėmis atliktas tyrimas parodė, kad pakartotinis antibiotikų vartojimas ankstyvoje vaikystėje padidina pirmojo tipo diabeto riziką. Genetiškai šiai ligai jautrios pelės buvo tris kartus veiktos antibiotiku – vieną kartą per motinos pieną, o kitus du kartus – 4 ir 5 savaičių amžiaus. Apie 50 proc. patinų ir 80 proc. patelių iš šios grupės iki 30 savaičių amžiaus susirgo pirmojo tipo cukriniu diabetu. Palyginimui, tik apie 25 proc. patinų ir 50 proc. patelių, kurie nebuvo veikiami antibiotikais, susirgo šia liga.

Žmogaus tyrimai taip pat rodo šį ryšį. Šiais metais paskelbta daugiau nei 10 milijonų žmonių analizė parodė, kad tiems, kuriems buvo skirti antibiotikai, vidutiniškai 40 procentų didesnė rizika vėliau susirgti uždegimine žarnų liga. Tuo tarpu 2019 m. tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 110 000 žmonių, parodė, kad antibiotikų skyrimas buvo susijęs su 60 procentų didesne tikimybe susirgti reumatoidiniu artritu.

Tačiau kiti tyrimai parodė priešingą rezultatą. Pavyzdžiui, 2017 m. tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 000 vaikų, ištirtų dėl pirmojo tipo diabeto ar celiakijos, nerado jokio ryšio tarp šių ligų išsivystymo ir antibiotikų vartojimo iki 4 metų amžiaus.

Neseniai Eun-young Choi iš Sungkyunkwano universiteto Pietų Korėjoje ir jos kolegos stebėjo šešių autoimuninių ligų – pirmojo tipo diabeto, lėtinio vaikų artrito, opinio kolito, Krono ligos, vilkligės ir Hašimoto ligos – paplitimą tarp daugiau nei 2,6 milijono vaikų, kurių motinos nėštumo metu sirgo infekcine liga. Apie 1,5 milijono jų motinų nėštumo metu buvo skirti antibiotikai. Tada tyrėjai tą patį padarė su atskira 3,4 milijono vaikų grupe, kurie per šešis mėnesius po gimimo sirgo infekcija, iš kurių 1,9 milijono buvo gydomi antibiotikais.

Atsižvelgę į tokius veiksnius kaip infekcijos tipas, socialinė ir ekonominė padėtis bei lytis, mokslininkai nenustatė jokio bendro ryšio tarp vaikų ekspozicijos antibiotikams gimdoje ar ankstyvoje vaikystėje ir vėlesnio autoimuninės ligos išsivystymo paauglystėje rizikos.

Tad kodėl tyrimų rezultatai taip labai skiriasi? Problema ta, kad žarnyno mikrobiomas yra itin sudėtingas. Jį veikia daugybė veiksnių, todėl mokslininkams beveik neįmanoma atsižvelgti į juos visus. Pavyzdžiui, nė viename iš minėtų tyrimų nebuvo atsižvelgta į mitybą, kuri gali smarkiai pakeisti žarnyno mikrobiotą.

Skirtingi antibiotikai taip pat gali turėti skirtingą poveikį. Pavyzdžiui, E. Choi ir jos komanda nustatė ryšį tarp plataus spektro antibiotikų vartojimo nėštumo metu ir vėlesnio vaikų susirgimo Krono liga. Taip pat atrodė, kad svarbus buvo dalyvių amžius, kai jie buvo veikiami antibiotikais. Tiems, kuriems antibiotikai buvo skirti per du mėnesius po gimimo, Hashimoto ligos rizika buvo 30 proc. didesnė.

Tai nereiškia, kad turėtume atsisakyti antibiotikų. „Kai nėštumo metu rekomenduojama vartoti antibiotikus, tai daroma todėl, kad įrodymai rodo, jog nauda yra didesnė už galimą riziką“, – teigia Christopheris Zahnas iš Amerikos akušerių ir ginekologų koledžo Vašingtone. Pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos didina priešlaikinio gimdymo, mažo gimimo svorio ir rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis, riziką, sako jis.

Kai kurie antibiotikai gali netgi apsaugoti nuo autoimuninių problemų. 2018 m. tyrimas parodė, kad infekcija patogeninėmis bakterijomis Enterococcus gallinarum sukėlė autoimunines problemas pelėms, kurios buvo linkusios į tokias ligas. Gydymas antibiotikais ne tik apsaugojo jas nuo mirties, bet ir sustabdė jų imunines ląsteles nuo savo organizmo puolimo.

„Tad viskas yra labai sudėtinga“, – sako M. Kriegelis.

Vis dėlto, naujausi tyrimų rezultatai turėtų nuraminti nėščias moteris ir mažų vaikų turinčias motinas, sako Ch. Zahnas.

Tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS Medicine“.

Parengta pagal „New Scientist“.