Maistas iš JAV lentynų: atrodo tobulesnis, bet slepia galimą vėžį

JAV didžiųjų prekybos centrų, tokių kaip „Walmart“ ar „Costco“, lentynose tie patys dribsniai, sausainiai ar gaivieji gėrimai paprastai atrodo traškesni, puresni ar ryškesni nei Europoje. Net ir ant etiketės išspausdinta data skelbia apie „ilgiau išsilaikantį šviežumą“.

Taip yra todėl, kad JAV naudojamos daugelis cheminių medžiagų Europoje yra ribojamos arba visai uždraustos dėl galimos žalos sveikatai, rašo BBC.

Vienas tokių pavyzdžių – azodikarbonamidas (ADA), naudojamas duonoje, bandelėse, picos tešloje, tortilijose ir kituose miltiniuose gaminiuose. Ši medžiaga daro tešlą elastingesnę, puresnę ir šviesesnę, todėl gaminys atrodo kokybiškesnis.

Tačiau ADA randama ir visai kitur – pavyzdžiui, jogos kilimėlių ar kitų plastikinių gaminių sudėtyje. Dėl įtarimų, kad gali sukelti vėžį, ši medžiaga Europoje uždrausta dar 2005 metais. Panaši istorija nutiko su kalio bromatu, kuris nuo 1990 metų Europoje nebeleidžiamas naudoti, nes taip pat yra laikomas galimu kancerogenu. JAV šis priedas iki šiol naudojamas miltuose tam, kad tešla labiau kiltų ir bandelės atrodytų gražesnės.

Didelį kontrastą tarp JAV ir Europos požiūrio atskleidžia ir dirbtiniai maisto dažikliai, tokie kaip „Red 40“, „Yellow No. 5“, „Yellow No. 6“ ar „Blue No. 1“. Amerikos rinkoje jie plačiai naudojami pusryčių dribsniuose, saldainiuose ir gėrimuose, mat ryškios spalvos, paverčia produktus daug patrauklesniais pirkėjo akiai.

Europoje šie dažikliai visiškai neuždrausti, tačiau gamintojai privalo juos aiškiai pažymėti ant etikečių, nes yra mokslinių įtarimų, kad jie gali turėti įtakos vaikų hiperaktyvumui ir net būti kancerogeniški. Dėl šių taisyklių populiarūs dribsniai, tokie kaip „Froot Loops“ Europoje dažnai gaminami su natūraliais dažikliais.

Dar viena kontraversiška medžiaga – bromuotas augalinis aliejus (BVO), kuris naudojamas kai kuriuose gazuotuose, sportiniuose ar energetiniuose gėrimuose kaip skonio stabilizatorius. Kai kurios kompanijos, pavyzdžiui, „Coca-Cola“ jau jo atsisakė, tačiau JAV jis vis dar randamas kitų gamintojų produktuose. Europoje šis priedas draudžiamas dėl poveikio nervų sistemai ir galimos žalos skydliaukei.

Ne mažiau diskusijų kelia konservantai BHT ir BHA, dažnai aptinkami kramtomojoje gumoje, pusryčių dribsniuose ar bulvių traškučiuose. Jie neleidžia riebalams oksiduotis, todėl produktai ilgiau išlieka švieži. Vis dėlto yra įtarimų, kad šios medžiagos gali būti kancerogeninės, todėl Europoje jų naudojimas ribojamas daug griežčiau nei JAV.

Europos prekybų centrų lentynose randamas maistas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti blankesnis, tačiau griežta maisto kontrolė užtikrina mūsų, kaip šių produktų vartotojų apsaugą. Ryškios spalvos, tobula išvaizda ir ilgesnis galiojimo laikas ne visada reiškia pranašumą mūsų sveikatai.