Mokslininkai apskaičiavo: jei turite šias savybes, galite pasiekti rekordinį amžių!

Energingumas, organizuotumas ir paslaugumas gali ne tik pagerinti santykius, bet ir prailginti gyvenimą, teigiama naujame tyrime, paskelbtame rugsėjo mėnesio žurnale „Journal of Psychosomatic Research“. Dažnas nerimo, nuotaikos ar irzlumo jausmas gali būti susijęs su didesne ankstyvos mirties rizika.

Ilgaamžiškumo ekspertai pabrėžia, kad jų išvados gali padėti gydytojams numatyti sveikatos riziką ne tik remiantis medicininių tyrimų rezultatais, tokiais kaip kraujospūdis, bet ir paciento elgesiu bei emocijomis. Edinburgo universiteto profesorius Rene Mottus, tyrimo bendraautoris, pažymėjo, kad užuot sutelkę dėmesį į bendrus asmenybės tipus, tokius kaip ekstraversija ar sąžiningumas, tyrėjai analizavo išsamius aprašymus, kuriuos dalyviai pateikė apie save anketose.

„Žodis „aktyvus“ buvo tas, kuris pasirodydavo dažniausiai“, – „The Guardian“ sakė profesorius Mottus. „Žmonės, kurie save taip identifikavo, tyrimo metu turėjo 21 procentą mažesnę mirties riziką, net ir atsižvelgus į amžių, lytį ir sveikatos būklę“, – pridūrė jis.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 22 000 dalyvių, dalyvavusių keturiuose skirtinguose tyrimų projektuose, kurie truko nuo šešerių iki 28 metų. Rezultatai parodė, kad tam tikri bruožai, tokie kaip energija, organizuotumas, atsakomybė ir sunkus darbas, turėjo didesnę įtaką gyvenimo trukmei nei plačios asmenybės kategorijos, tokios kaip ekstraversija ar neurotiškumas.

Tyrimo bendraautoris, Limeriko universiteto profesorius Páraic O'Súilleabháin pabrėžė šių rezultatų tikslumą. „Mūsų tyrimas rodo, kad asmenybė neveikia kaip bendras veiksnys, o kaip specifinio elgesio ir požiūrio rinkinys, turintis išmatuojamą poveikį ilgaamžiškumui“, – aiškino jis.

Neigiami asmenybės bruožai, tokie kaip nerimas ar nuotaikos svyravimai, buvo susiję su didesne ankstyvos mirties rizika. „Tai rodo, kad „organizuotumas“ gali padėti žmonėms laikytis sveikatai naudingų įpročių, tačiau tai taip pat gali atspindėti psichinį atsparumą ar socialinius įpročius, kurie prisideda prie ilgesnio gyvenimo“, – pridūrė profesorius O'Súilleabháinas.

Česterio universiteto dr. Rossas Stewartas, kuris nedalyvavo tyrime, gyrė rezultatus kaip novatoriškus. „Iki šiol dauguma tyrimų buvo sutelkti į bendrus asmenybės bruožus. Šis tyrimas rodo, kad tai, kaip žmonės save apibūdina vartodami atskirus žodžius, gali būti lygiai taip pat svarbu “, – „The Guardian“ sakė jis.

Tyrėjai tikisi, kad jų išvados paskatins sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus įtraukti asmenybės testavimą į įprastinius sveikatos vertinimus. Toks metodas galėtų padėti nustatyti rizikos grupės asmenis, kurių asmenybės modeliai rodo sunkumus ilgalaikėje perspektyvoje rūpinantis savo sveikata.