Miegosime valanda ilgiau. Jau spalio 26 d. Ar tai tikrai naudinga mūsų sveikatai?

Kuris laikas yra geresnis žmogaus organizmui – vasaros ar žiemos? Mokslininkai atsako: „tas, kuris arčiau biologinio laikrodžio“.

Mokslininkai ne kartą pabrėžė ryšį tarp laiko keitimo ir padidėjusio insulto dažnio, sumažėjusios koncentracijos, prislėgtos nuotaikos ir padidėjusio streso. Šis poveikis buvo labiausiai ryškus iškart po to, kai laikrodžius persukome valanda į priekį arba atgal, todėl galima daryti išvadą, kad trumpalaikis miego ir budrumo ciklo sutrikimas turi rimtų pasekmių sveikatai.

Po kurio laiko šis poveikis išnyko, o tai galėtų rodyti biologinio ir socialinio laiko sinchronizaciją.

„Kol biologinis laikrodis prisitaiko prie naujo laiko, o tai daugumai žmonių paprastai trunka iki savaitės, tai turi daug neigiamų pasekmių plačiai suprantamai žmogaus gerovei“, – sako profesorė Irena Iskry-Golec.

Šiandien mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į ūmų ir lėtinį laiko keitimo poveikį. Apžvalginio tyrimo „Vasaros laikas ir dirbtinės laiko juostos – kova tarp biologinio ir socialinio laiko“, paskelbto žurnale „Frontiers in Physiology“, autoriai pabrėžia biologinio laikrodžio, kurį reguliuoja saulės šviesa, egzistavimą.

Jis veikia nepriklausomai nuo vyraujančio socialinio laikrodžio. Jis reguliuoja ne tik miegą ir budrumą, bet ir beveik visas fiziologines funkcijas, įskaitant produktyviausio miego laiką. Socialinis laikrodis gali būti daugiau ar mažiau sinchronizuotas su juo, o tai reiškia didesnę ar mažesnę ligų, pavyzdžiui, veikiančių kraujotakos ar nervų sistemą, riziką.

Lietuvoje žiemos laikas didžiąją metų dalį geriau pritaikytas prie žmogaus biologinio laiko ir dienos aktyvumo. Ankstesni rytai žiemą teigiamai veikia savijautą, o ankstesni saulėlydžiai vasarą skatina ankstesnį miegojimą, o tai padeda palaikyti sveiką dienos miego grafiką.

Vasaros laiko įvedimą lėmė ekonominiai sumetimai. Juo buvo siekiama tiesiogiai sumažinti elektros energijos suvartojimą. Vėlesni vasaros saulėlydžiai leido geriau išnaudoti saulės šviesą.

Šią idėją XVIII amžiuje iškėlė amerikiečių mąstytojas ir politikas Benjaminas Franklinas. Ji pirmą kartą buvo įgyvendinta per Pirmąjį pasaulinį karą. Tuo metu vasaros laiko įvedimas buvo skirtas išgelbėti karo nuniokotas ekonomikas.

Vasaros laikas vis dar taikomas Europoje ir daugelyje pasaulio šalių.

Šiais metais spalio 26 d. (paskutinį mėnesio sekmadienį) laikrodžius pasuksime viena valanda atgal. Todėl teoriškai šią naktį miegosime valanda ilgiau.

Šiandien daugelis valstybių narių ragina panaikinti vasaros laiką. Šią idėją palaiko Lenkija. Nors Europos Parlamentas 2019 m. beveik baigė svarstyti šį klausimą, jį nutraukė COVID-19 pandemija. Kol kas dar nepriimta jokio sprendimo dėl laiko pakeitimų po 2026 m.