Staigi mirtis po alpimo. Gydytoja: šis reiškinys paveikia iki 38 % gyventojų, bet į tai nekreipiama dėmesio

Apalpimas kelia rimtą grėsmę gyvybei, nors dažnai yra nuvertinamas. Tai gali būti ne tik nemalonus epizodas, bet ir pirmasis rimtos ligos požymis, o kai kuriais atvejais – priežastis staigiai mirčiai.

„Mastai yra didžiuliai, nes, įvairių tyrimų duomenimis, ši problema gali paveikti nuo 12 iki 38 proc. gyventojų. Apalpimas gali būti pirmasis ir vienintelis rimtos ligos simptomas, bet gali būti ir refleksinis – ne dėl ligos, o kaip organizmo reakcija į karštį, stresą, tam tikras medicinines procedūras, pavyzdžiui, kraujo paėmimą, ar buvimą minioje“, – aiškina dr. med. Joanna Jędrzejczyk-Spaho iš Apalpimų diagnostikos ir gydymo centro Krokuvos šv. Jono Pauliaus II specializuotoje ligoninėje.

Kas sukelia apalpimą?

Apalpimas – tai trumpalaikis sąmonės praradimas, kurį sukelia laikinas kraujotakos sutrikimas smegenyse. Jis gali būti susijęs su širdies, neurologinėmis ar kitomis sisteminėmis ligomis, tačiau pasitaiko ir refleksinių apalpimų, kai priežastis nėra liga. Tokie atvejai dažniausiai kyla dėl karščio, streso, buvimo uždaroje erdvėje ar medicininių procedūrų, pavyzdžiui, kraujo paėmimo.

Dažniausiai šie apalpimai būna lengvi, tačiau kai kuriais atvejais jie gali sukelti sunkius sužalojimus – nukritus nuo aukščio, laiptų ar vairuojant. Todėl kiekvienas sąmonės praradimas turėtų būti vertinamas rimtai ir tiriamas gydytojų.

Kodėl tai pavojinga?

Kartais apalpimas gali būti vienintelis nediagnozuotos širdies ligos, pavyzdžiui, genetinės aritmijos, požymis. Tokios būklės gali būti mirtinai pavojingos ir sukelti staigią širdies mirtį, ypač jauniems ir fiziškai aktyviems žmonėms.

Po apalpimo būtina atlikti išsamią diagnostiką – nustatyti, ar priežastis nėra širdies, neurologinė ar kita sisteminė liga.

Psichologinės pasekmės

Apalpimą patyrę žmonės neretai susiduria su psichologinėmis pasekmėmis – baime, nerimu ar panikos priepuoliais, ypač jei įvykis buvo traumuojantis. Toks stresas gali dar labiau didinti naujų apalpimų riziką, sukuriant uždarą ratą. Todėl kartu su medicinine priežiūra svarbi ir psichologo pagalba.

Kaip elgtis apalpimo metu?

• Labai svarbu atskirti apalpimą nuo širdies sustojimo.
• Jei žmogus neatgauna sąmonės greitai, būtina pradėti gaivinimą ir kviesti pagalbą.
• Jei žmogus nukrito ir galėjo susižeisti, jo negalima staigiai kelti – reikia iškviesti greitąją pagalbą.
• Jei pasireiškia papildomi simptomai – dusulys, krūtinės skausmas ar traukuliai – būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Kaip atpažinti artėjantį apalpimą?

Dažniausi įspėjamieji požymiai: karščio jausmas, pykinimas, tamsa akyse, galvos svaigimas ar širdies plakimo pojūtis. Pastebėjus tokius simptomus reikėtų:

• atsisėsti arba atsigulti;
• jei vairuojate – sustoti šalikelėje, bet neišlipti iš automobilio;
• pabūti ramiai ir išgerti šiek tiek vandens.

Tinkamai reaguodami į pirmuosius simptomus, galime išvengti apalpimo arba sumažinti jo pasekmes.