Jis mažina kraujospūdį ir stiprina imunitetą. Tačiau norint nusipirkti tinkamą, reikia atidžiau pažiūrėti parduotuvėje

Česnakas, žinomas lietuvių virtuvėje jau šimtmečius, yra tikras maistingųjų medžiagų lobynas. Jame gausu flavonoidų, fitosterolių ir aminorūgščių, kurios stiprina sveikatą ir natūralų organizmo imunitetą. Pasirodo, kad lietuviškas česnakas turi daugiau alicino nei kiniškas, todėl yra veiksmingesnis kovojant su virusais ir bakterijomis. O rudenį jo dažnai griebiamės būtent dėl šių priežasčių.

Kaip atskirti lietuvišką česnaką nuo kiniško?

Pagrindiniai skirtumai matomi iš pirmo žvilgsnio. Lietuviško česnako lukštai dažnai būna švelniai rausvi arba violetinio atspalvio, o pats česnakas pasižymi stipresniu aromatu ir intensyvesniu skoniu – tuo įsitikinsite namuose, kai nulupsite skilteles. Kiniškas česnakas paprastai būna didesnis, tačiau turi gerokai mažiau aromatinių medžiagų, todėl ir jo nauda sveikatai yra mažesnė. Baltas lukštas – tai pagrindinis kiniško česnako atpažinimo ženklas.

Lietuviškas česnakas greičiau dygsta – tai rodo jo šviežumą. Jei galvutė neturi šaknies likučių, tai dažniausiai ženklas, kad česnakas importuotas. Kiniškos česnako skiltelės būna didesnės, tačiau jų skonis švelnesnis ir saldesnis. Dėl ilgo transportavimo neretai naudojami konservantai, kurių pėdsakai gali likti ant galvučių paviršiaus.

Kaip išgauti maksimalų česnako aromatą

Kad galėtumėte pasinaudoti visomis česnako teikiamomis naudomis, prieš vartojimą verta skilteles sutrinti. Ši paprasta procedūra išlaisvina aliciną – medžiagą, atsakingą už intensyvų aromatą ir antibakterines savybes.

Atminkite, kad šviežiai sutrintas česnakas turėtų būti dedamas į patiekalą pačioje gaminimo pabaigoje, kad išsaugotų savo skonį ir naudingas savybes. Jei kepate česnaką keptuvėje, neperkepkite – per ilgai kaitinamas jis tampa kartokas.

Visą česnako galvutę, nepašalinus lukštų, galima suvynioti į aliuminio foliją ir kepti orkaitėje. Taip gausite kvapnų, kreminės konsistencijos priedą, kuris praturtins daugelio patiekalų skonį.