Nuo košmariškų sapnų iki galimybės „stebėti nebūtį“. Keistas reiškinys

Kaip žmonės gali „stebėti nebūtį“?

Kai kuriems žmonėms miegas suteikia unikalią budrumo būseną – ne sapną, o ramų, be turinio suvokimą. Šis reiškinys, vadinamas „miegu be objektų“, šimtmečius buvo aprašomas Rytų filosofijos tradicijose, įskaitant Indijos Advaita Vedantą ir Tibeto Dzogčeną. Šiuose mokymuose gilus miegas suvokiamas kaip grynos sąmonės būsena, be minčių ir savęs jautimo. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti leidinyje „The Conversation“.

Šiuolaikiniai mokslininkai pradėjo tyrinėti šį reiškinį apklausų ir išsamių interviu būdu. 573 žmonės dalyvavo internetinėje apklausoje, o 18 dalyvių išsamiai aprašė savo beobjektinio miego patirtį. Šioms būsenoms trūko įprasto jutiminio turinio, tačiau buvo išlaikytas sąmoningumo jausmas. Vieni apibūdino „ego ištirpimą“, palyginamą su psichodelikų ar gilios meditacijos poveikiu, o kiti pastebėjo tuštumos ar „nereikšmingumo“ jausmą.

Tyrėjai taip pat išbandė sąmoningo sapnavimo lavinimo galimybes. Keturi dalyviai išmoko išlaikyti sąmoningumą lėto bangos miego metu, signalizuodami apie tai akių judesiais. EEG įrašai patvirtino, kad sąmoningumas buvo neobjektyvus – be objektų, vaizdinių ar pojūčių suvokimo. Neobjektyvaus miego egzistavimas praplečia mūsų supratimą apie tai, ką reiškia būti sąmoningam, ir gali padėti suprasti pakitusias sąmonės būsenas, įskaitant gilią meditaciją ir sensorinę deprivaciją.

Tyrėjai mano, kad tokių minimalių sąmonės formų tyrimas padės patikslinti sąmonės teorijas ir suteiks naujų užuominų apie žmogaus proto prigimtį.